Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 m. balandžio 7 d.

Žurnalistas: Energetikos klausimai šią savaitę susilaukia dėmesio viešoje erdvėje, viešoje diskusijoje. Pirmiausia pradėkime nuo „Mažeikių naftos“, kaip čia klostosi reikalai?
Ministras Pirmininkas : Žinoma, energetikai, visam kompleksui dėmesys visą laiką yra. Su „Mažeikių nafta“ nieko naujo nėra, vyksta kur tai derybos, toli nuo mūsų. Mes tai šitą suprantam, jaučiam, kad JUKOS vykdo derybas su kitom naftos kompanijom. Ieškodama, tikriausiai, būdų, kaip brangiau parduoti savo akcijas. Su užsienio kompanijom - Lietuvoje nėra tokių firmų, kurios galėtų pusę milijardo ar daugiau dolerių arba eurų mokėti už akcijų paketą. Mes, žinoma, įsijungsim, kai ateis laikas. Pagrindinė sąlyga, kurią mes keliame, išlieka – tai yra stabilus įmonės darbas, žmonių gyvenimo aprūpinimas, jiems darbo ir atlyginimo suteikimas, taip pat mūsų rinkos aprūpinimas naftos produktais. Stabilus aprūpinimas, nes Lietuvos rinkoje yra apie 80 proc. Mažeikių produkcijos.
Žurnalistas: Na o kaip paveikti galėtų „Mažeikių naftos“ savininko pasikeitimas? Ar gali kažkaip atsiliepti tam darbui? Brangsta degalai, gal tai susiję?
Ministras Pirmininkas : Brangsta tai dėl ko kitko. Pasaulyje rinkoje nafta labai brangsta, priežastys – pasaulinės globalinės, čia jas visas vargu ar išnagrinėsime. Galėčiau pasakyti, kad viena priežasčių - Irako tragedija. Šiandien kaina yra virš 50 dolerių už barelį. Primenu žmonėms, kad maždaug 7 bareliai yra 1 tona. Dar prognozuojama, kad naftos kainos kils. Ką gi padarysi, čia kaip taifūnas. Be abejo, kainos kils visoje Europoje ir visame pasaulyje. Ir Lietuva nebus kokia nors išimtis. Todėl nėra pagrindo sieti „Mažeikių naftos“ veiklą su kainų padidėjimu.
Žurnalistas : Opozicija dažnai primena ir pabrėžia politikos ir energetikos santykį. Turint praktiškai vieną tiekėją iš Rytų, iš Rusijos, ar jūs čia matote tam tikrų grėsmių, pavojų?
Ministras Pirmininkas : Grėsmių aš kol kas nematau, bet ateityje pavojų gali būti. Mes turime matyti ateitį. Tai ir Ignalinos II bloko uždarymas, tai, be abejo, sukels tam tikrą įtampą. Todėl ne veltui ir finansiniuose srautuose, ir IAE uždarymo sąmatoje yra numatyta linijos statyba į Lenkiją. Tai turėtų būti toks pirmasis ryšys su Vakarais. Deja, sprendimai ne mūsų rankose. Mes vargstame daugiau kaip 3 metus ir kol kas nesulaukiam teigiamos reakcijos iš Lenkijos pusės. Mes vieni tokių klausimų išspręsti negalime. Tai keliame ES, Komisijoje, prašydami ryžtingiau spręsti. Skirdama lėšas ES galėtų padiktuoti ir užtikrinti ne vien tik Lietuvos, bet ir trijų Baltijos valstybių įsijungimą į Vakarų Europą. Čia politizuoti ir politikuoti galima daug, bet reikia realių žingsnių, o tie žingsniai yra tokie, kaip aš dabar pasakoju.
Žurnalistas: Dėl santykių su Rusija, kiek dabar tas negatyvus fonas, jei galima taip pasakyti, veikia praktinių klausimų sprendimą?
Ministras Pirmininkas : Tik dabar Lietuva sužinojo, tai buvo vakar, kad Rusijos Dūmoje ratifikuota dvigubo apmokestinimo sutartis, kuri gulėjo nuo 2000 ar 1996 metų. Aš nematau kokių nors pablogėjimo požymių. Atrodo, kad mes patys šiek tiek išpučiam visą šį reikalą – per žiniasklaidą, kai kurie politikai pasisako savo tokiose neatsargiose kalbose. Bandydami pasakyti tai, kas jiems atrodo, kad yra, o ne taip, kaip yra iš tikrųjų.
Žurnalistas: Tai Vyriausybės lygmenyje jūs nejaučiate?
Ministras Pirmininkas : Aš nejaučiu nieko. Visiškai nieko.
Žurnalistas : Gydytojai toliau nerimsta ir reikalauja Vyriausybės pinigų, kaip elgsitės, ar planuojate vėl sėstis prie derybų stalo?
Ministras Pirmininkas : Vyriausybė – sveikatos apsaugos, finansų ministerijos kartu su gydytojų sąjungos profsąjungos atstovais praeitą savaitę sutarė poziciją, kur valstybė numato šių ir kitų metų biudžetuose didele apimtimi padidinti medikų mokos fondus. Šios apimtys yra labai didelės, vis tik per 3 metus numatoma padidinti per 430 mln. litų. Tai, sakyčiau, net labai daug. Mes įvertinam situaciją, bet kai kas piktnaudžiauja. Kai mes paskelbėme, koks yra vidutinis gydytojų atlyginimas, tai mus pradėjo vadinti melagiais. Aš niekad gyvenime nebuvau melagiu ir nebūsiu. Mes paėmėme tikslią informaciją, koks yra gydytojų atlyginimas Lietuvoje, nes nuo to atlyginimo mokamos socialinio draudimo išmokos. Nieko tikslesnio nėra, kaip nustatyti atlyginimą. Mes pamatėme, kad vaizdas yra visai ne toks. Paima kokį atskirą epizodą ir bando padaryti išvadas visų gydytojų atžvilgiu. Nėra taip.
Žurnalistas: Bet jūs kalbėjote ne apie medicinos darbuotojus apskritai?
Ministras Pirmininkas: Aš pirmiausiai kalbėjau apie gydytojus, nes pirmiausia kyla klausimus dėl jų. Dėl to, kad jie išvažiuoja – tai mūsų rūpestis. Mes suprantame šią problemą, Todėl šie milijonai yra skiriami, kad sustabdytume šį procesą, kad užtikrintume mūsų gyventojams sveikatos apsaugos paslaugas. Todėl nereikia klaidinti visuomenę, reikia aiškiai šviesiai pasakyti, koks yra tas atlyginimas. Šiandien spaudoje yra oficialus mūsų pranešimas įvairiuose laikraščiuose – žmonės galės pasiskaityti ir pamatyti. Vidutinis gydytojų atlyginimas yra nustatytas – 2479 litai. Vieni gauna žymiai daugiau, kiti – mažiau, bet mes operuojame vidutiniais dydžiais. Neturime kitos dimensijos, kaip galėtume įvertinti. O šitos lėšos yra pačių ligoninių, kitų sveikatos apsaugos įstaigų reikalas. Turi matyti, kur yra silpnos vietos, kur trūksta specialistų, net gi slaugių, ne tik gydytojų. Prašom – disponuokite šiais milijonais ir nustatykite pas save atlyginimus tokius, kokius jūs matot, kad reikia padaryti.
Žurnalistas: Jau jūs užsiminėte apie gydytojų migraciją. Ar šiandien jaučiamas sveikatos apsaugos sistemoje medikų trūkumas, kaip galbūt Vyriausybė turėtų reaguoti ir kaip motyvuoti tuos jaunus specialistus neišvažiuoti?
Ministras Pirmininkas : Ką tai reiškia jaučiu, aš jaučiu, ką ir visi jaučia. Tie patys bendri skaičiai, be jokių abejonių, tendencijos yra. Mes dedame visas pastangas, kokias tik galim, kad juos sulaikytume. Iš tikrųjų susiklostė tokia konjunktūra, Lietuva tapo atvira, laisvas judėjimas, žmonės ieško, kur gauti didesnes pajamas. Negalima žmonėms uždrausti tai daryti. Savo ruožtu, manau, kad sveikatos apsaugos ministerija ir gydymo įstaigų vadovai turi ieškoti būdų, kaip sustabdyti šiuos veiksmus.
Žurnalistas: Prekybininkai kritikuoja valdžią dėl solidarumo mokesčio. Sako tai prieštarauja ES direktyvoms ir tai gali būti net užginčyta Europos teisme. Kaip jūs tai vertinate?
Ministras Pirmininkas : Taip, mes specialiai sukvietėme įvairių sričių verslininkus, prekybininkus, su jais kalbėjomės ir kalbėsimės ateityje. Tas solidarumo mokestis – taip jį dabar populiariai vadiname – nėra kieno nors kaprizas. Tai ypač ne mano kaprizas, kaip šiandien jau bando rašyti laikraščiai. Kad čia mano užgaidos, ambicijos klausimas – visiška neteisybė. Mūsų koalicinei Vyriausybei, valstybei rūpi ne tik medikai, dėl kurių kaip matot mes turime jau konkrečių pasiūlymų. Kalba eina ir apie kitas biudžetines organizacijas, iš biudžeto gyvena netoli 400 tūkst. žmonių Lietuvoje. Ir dauguma jų gauna mažus atlyginimus. O iš kur juos galima padidinti? Tik didinant biudžeto pajamas – nėra kito šaltinio. Nereikia galvoti, kad mažinam visus mokesčius ir didinam atlyginimus. Taip nebūna. Kokia bebūtu pati pati pati tobuliausia Vyriausybė, vis tiek neapseis be mokesčių. Tie mokesčiai bus – teisėti ar neteisėti, čia kitas klausimas. Jei kalbėtume apie šį solidarumo mokestį, iškyla tam tikrų teisinių problemų. Todėl mes ir kvietėme verslininkus, norėjome jų geranoriško supratimo. Ar jie gali solidarizuotis, jei mes mažinam gyventojų pajamų mokestį. Čia yra kompensacija už mokesčio mažinimą. Visi atmeta šį dalyką, tari natūralų – tuos 3 milijardus per metus, kurių biudžetas netenka – visai nemanydami, kaip gali pasipildyti tais 3 milijardais. Mes atsidūrėme tokiose žirklėse ir ieškome būdų, kaip išeiti iš padėties. Kaip padaryti tą 2006 metų biudžetą tokį, kad mes galėtume spręsti tas socialines problemas, tuos valstybės įsipareigojimus, kurie yra priimti. Žmonių su negalia, gaunančių mažus atlyginimus, našlaičių, našlių ir kitų problemas turime spręsti, mes ieškome būdų ir kelių. Mes, žinoma, nagrinėsime ir artimiausiu metu, įvertindami tą reakciją, kuri yra ieškosime kito šaltinio - ne solidarumo mokesčio. Vis tiek mokestis turi būti. Arba mes turime atsisakyti mažinti gyventojų pajamų mokestį, ko labai nesinorėtų. Mes norėtume, kad jis mažėtų, yra daugelį priežasčių, dėl ko jį reikėtų mažinti. Žinoma, pirmiausiai žmonėms mažinant mokestinę naštą. Antras dalykas – spręsti socialinius klausimus, trečia – formuoti Lietuvos įvaizdį. Aplinkui šis mokestis yra mažesnis, tai atgraso galimus potencialius partnerius. Reikia galvoti apie ateitį, ne tik gyventi šia diena.
Žurnalistas: Verslininkai sako, kad solidarumo mokesčio įvedimas neišvengiamai veda prie kainų didėjimo, ar tai susiję dalykai?
Ministras Pirmininkas : Neteisinga ir aš jokiu būdu nesutiksiu. Dvylika metų visas verslas mokėjo šį mokestį ir moka iki šiol, ir mokės iki liepos 1 d. Kodėl nedidinam kainų šiandien? Kodėl norima kainas didinti po pusmečio, kai mes netgi verslininkam lengvinam gyvenimą. Pajamų mokesčio mažėjimas bus ir verslininkams. Nematau jokių priežasčių kainų kilimui, gaila, kad verslininkai taip reaguoja. Geriau visi verslininkai pagalvotų, kaip mokėti mokesčius. Nes šešėlinis verslas Lietuvoje – 19-20 proc., vienas didžiausių visoje ES. Štai kur reikia pagalvoti verslininkams ir priversti vienas kitą mokėti mokesčius. Tada galbūt nereikėtų ir šio solidarumo mokesčio.