Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 05 05

Žurnalistas: Premjere, kaip jaučiatės po atostogų, ar nesunku sugrįžti į darbo gretas?
Premjeras: Nuo darbo niekur nepabėgsi, juo labiau, kad ir tos atostogos ne tokios ilgos. Ir darbų daug laukia ir daug signalų ateidavo iš Lietuvos. Jokiu būdu neatitrūkau nuo politinio gyvenimo, nuo įvykių Vyriausybės srityje ir parlamente. Ir apskritai mūsų politinis gyvenimas – visą laiką įdomus.
Žurnalistas: Premjere, padėtis socialdemokratų partijoje – žiniasklaidos dėmesio orbitoje. Vakar susitikote su J.Oleku, Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnu, kuris anksčiau siūlė revizuoti koalicijos mokesčių susitarimus. Apie ką vakar kalbėjote?
Premjeras: Pirmiausia ne tik su J.Oleku, bet ir kitais mūsų frakcijos nariais ir ministrais, kurie yra parlamentarai. Aptarėme esamą situaciją, kokie projektai dabar yra svarstomi. Pagrindinis akcentas – koalicijos pateikti įstatymų projektai, jų svarstymo eiga, galimos kliūtys. Kitas klausimas, užėmęs daug laiko – mūsų partiniai, organizaciniai reikalai. Todėl, kad gegužės 14 d. įvyks partijos suvažiavimas. Turime jam pasiruošti, parengti reikalingus dokumentus, projektus.
Žurnalistas: Premjere, vis dėlto kodėl ta rezistencija partijoje kilo ar kyla?
Premjeras: Jūs tokį žodį pavartojote – „rezistencija“ – tai yra pasipriešinimas. Aš nematau partijoje pasipriešinimo. Aš matau visą partiją, ir niekuomet nespręsiu pagal kurio nors vieno partiečio, sakyčiau, išdaigas, norą ar minties išraišką.
Žurnalistas: Bet Juozas Olekas...
Premjeras: Kuo čia dėtas J.Olekas. Jis yra seniūnas. Bet frakcijoje yra 21 asmuo. Ir kai kurie iš jų (kai kurie, noriu pabrėžti) turi savo nuomonę mokesčių klausimais, ir niekaip negali susigyventi su tuo, kad yra koalicija, kad mūsų Seime ne 75, ne 80, o tik 21 asmuo, todėl mes turime žaisti pagal visai kitas taisykles nei žaidėme, pavyzdžiui, 1992 metais. Čia ir yra tam tikras niuansas arba priežastis, kad žmonės neįsijautė į dabartinę situaciją. Mes gyvename keturių partijų, netgi šiek tiek skirtingų partijų, koalicijos sąlygomis. Bet kai kurie asmenys, mūsų partiečiai, ir geri partiečiai, įsivaizduoja, kad mes galime kaip socialdemokratai padaryti kitaip, nei yra koalicijos susitarime. Tačiau galiu pasakyti, kad koaliciniai susitarimai, ypač mokesčių reformos klausimais, yra tvirti, mes jų nesirengiame keisti. Kai kurie kitokie pasiūlymai yra ir kitose partijose, ne tik mūsų, socialdemokratai šiuo požiūriu ypatingai neišsiskiria. Bet reikia atsiminti generalinę liniją, svarbiausią tikslą, kurio mes siekiame – kad šioje sesijoje būtų priimtos įstatymų pataisos ir mes galėtume rimtai užsiimti 2006 m. biudžeto paruošimu. Jei šios pataisos nebus priimtos, biudžetas bus skurdus, vėl bus kalta valdžia, Vyriausybė, kad finansavimas tai bibliotekininkų, tai gydytojų, tai mokytojų vėl mažas, nepakankamas ir taip toliau, ir taip toliau. Valstybės tam tikrais įstatymais yra prisiimti įsipareigojimai prieš visuomenę. Ir dideli įsipareigojimai. Mes jų vykdymą turime numatyti kitų metų biudžete. Be šitų mokestinių, sakyčiau, pataisymų, tai nėra kokia nors esminė reforma, tinkamo kitų metų biudžeto suformuoti neįmanoma.
Žurnalistas: Kokios politinės pasekmės mokesčių reformos?
Premjeras : Nenorėčiau prognozuoti – tai būtų labai neatsakinga – geriau ieškokime būdų, kaip išspręsti klausimą. Ir aš, kaip Premjeras, tai darysiu ir stengsiuosi. Kad mes nepakliūtume į aklavietę. Iš kitos pusės, biudžetą galima suformuoti skurdų. Bet kaip tada atrodys valdžia, kaip atrodys koalicija, Vyriausybė, Seimas, apskritai Lietuvos valdžia, jei mes žengsime atgal? Mes negalime žengti atgal, turime žvelgti į priekį ir matyti bent 5 metus.
Žurnalistas: Pone Premjere, vis tik dėl tos trinties koalicijoje? Gal Politinė taryba vis dėlto nėra pats efektyviausias bendradarbiavimo mechanizmas? Joje susitinka ir sprendimus priima tik keli lyderiai. Ar nėra mechanizmo, kaip įtraukti į konsultacijas, bendradarbiavimą eilinius parlamentarus, žemesnes grandis, gal čia problema?
Premjeras: Visų pirma jokių konfliktų koalicijoje nėra. Ir tai aš galiu patvirtinti. Mes su koalicijos parneriais, pirmiausia galvoje turiu ministrus, dirbame labai vieningai, dirbame efektyviai. Štai ir vakar turėjome du posėdžius, visus pagrindinius klausimus priėmėme, jokių ginčų nėra, ir aš nematau priežasčių, kodėl reikia formuluoti taip klausimą, kaip jūs dabar suformulavote. Todėl, kad konflikto koalicijos viduje nėra. Žinoma, žiniasklaida bando užaštrinti situaciją ir galbūt šiek tiek be reikalo gąsdinti žmones. Kai negalėsime kartu dirbti, išeisime ir pasakysime: mes šitoje koalicijoje dirbti negalime. Bet nereikia visą laiką bandyti mums primesti tai, ko nėra.
Žurnalistas: O kaip Jus veikia tos kalbos apie koalicijos trapumą? Išties žiniasklaida ir politikos ekspertai apie tai kalba. Ar tai trukdo dirbti?
Premjeras : Žinoma, trukdo. Psichologiškai tai veikia, veikia visuomenę. Ypač tai veikia žmones, kurie nėra įsigilinę ir neturi galimybių įsigilinti, kas ten viduj koalicijoj darosi, kokius mes priiminėjame sprendimus. Mūsų Politinėje taryboje yra visų partijų vadovai, kurie yra ir Vyriausybės nariai, išskyrus A.Paulauską. Ir K.Prunskienė, ir V.Uspaskich, ir aš. Beveik kas dieną mes svarstome ir spendžiame klausimus – ar susitikdami, ar telefonu. Kitas dalykas, Politinės tarybos nariai taip pat yra frakcijų seniūnai, kurie informaciją perduoda frakcijai, taip pat perduoda frakcijos nuomonę tarybai. Taip pat iš visų frakcijų pasikviečiame ekspertus. Turime paruošę savo nuostatus, yra aiškus visų partijų atstovavimas. Manau, kad Politinė taryba – toks darinys, kuris visas keturias partijas mobilizuoja, yra tam tarpusavio kontrolė.
Žurnalistas: Premjere, šalies vadovas V.Adamkus portalui „Omni.lt“ vakar sakė, kad jis norėtų išlaikyti šios Vyriausybės stabilumą. Tačiau, iš kitos pusės, nepaneigė, jog sveikintų pozityvių jėgų įsitraukimą į Vyriausybę, galbūt liberalcentristų. Kaip Jūs vertinate tokią galimybę?
Premjeras: Man nelabai suprantama, kas yra „pozityvios jėgos“. Visi mes pozityvūs. Jei mes esame valdžioje ir gavome tam tikrą pasitikėjimą, turiu galvoje koaliciją, vadinasi, ji irgi yra pozityvi, kodėl ji turėtų būti negatyvi. Koalicija suformuota, koalicija dirba. Negirdėjau, kad kitos frakcijos ar partijos, opozicija rodytų labai didelį norą. Šiandien, važiuodamas pas jus į studiją, girdėjau atvirkščiai – kai kurių politikų iš kitų partijų kategorišką „ne“. Todėl nesuprantu, kodėl kažko reikia ieškoti. Padirbkime, išspręskime klausimus, formuokime biudžetą – ir dirbsime toliau.
Žurnalistas: Premjere, greitai atsilaisvina finansų ministro kėdė. Jūsų prerogatyva siūlyti naują kandidatą. Ką siūlysite, ar jau apsisprendėte?
Premjeras: Esu apsisprendęs, tačiau negaliu dabar pasakyti, tai būtų neetiška. Turiu pristatyti kandidatą Prezidentui, šiandien tai padarysiu. Kaip ir dera pagal Konstituciją. Manau, šis klausimas išsispręs nesunkiai.
Žurnalistas : Tai Jūsų partijos žmogus?
Premjeras : Žinoma.
Žurnalistas: Premjere, opozicijos lyderis perspėja apie ekonomikos augimo sulėtėjimą. BVP augimas praėjusį ketvirtį buvo tik 5,5 proc. Ką manote apie tokias tendencijas ir ar mums gresia stagnacija?
Premjeras: Vis bandome į paniką įvaryti visą publiką, o po to bandome išsisukinėti iš tos panikos. Bet tam nematau jokio pagrindo. Mūsų ekonomikos augimas per pastaruosius ketverius metus yra didžiausias ES. Jis dabar pirmą ketvirtį sumažėjo. Viena iš sumažėjimo priežasčių yra ta, kad sustabdėme IAE bloką, kuris nedirba ir nedirbs, o tai yra didžiulė gamybos apimtis, realizacija. Antra, pirmas ketvirtis tai dar ne bendras rodiklis ir jokių išvadų daryti negalima. Trečia, mūsų ekonomikos plėtros prognozę ne mes prognozuojame. Yra ES ekspertai, yra Eurostat, yra Europos bankas, galų gale yra mūsų ekspertai, bankininkai. Prognozė yra ne tokia jau bloga 6-7 proc., tai yra trigubai daugiau negu Europos vidutiniai tempai. Tai nežinau, ko dar galima norėti? Aišku negali būti 8-9 proc. iš eilės 10 metų. Taip nebūna.
Žurnalistas: Augimo ir politinio stabilumo ryšys?
Premjeras: Be abejo. Jei nebus politinio stabilumo, ką mes pergyvenome ne vieną kartą, ir turėjome ekonomikos minusą. Ekonomika... Praėjusiais metais eksportas iš Lietuvos padidėjo 21 proc. Jūs parodykite kitą tokią valstybę Europoje. Tai reiškia konkurencingumą ir kad mūsų produkcija pripažįstama, įmonės uždirba didžiules pajamas. Dabar šnekama – milijardas „išvažiavo“ iš Lietuvos. Iš visur „išvažiuojama“. Tas, kas investavo pinigus, tas turi juos atsiimti. Tai visiškai natūralus procesas. Kas tai yra milijardas? Lietuvos viso verslo pelningumas buvo apie 5 milijardus. Vadinasi, tik apie 20 proc., jei ištiktųjų tiek išsivežė, aš dar neturiu oficialios informacijos. Čia dar tik tokia gąsdinimo informacija. Kai kas panikuoja ir dėl investicinio proceso. Praėjusiais metais 14 proc. augo investicijos. Kodėl mūsų ekspertai nepabando pažiūrėti investicijų struktūras? Čia irgi yra ekonomikos mokslas ir reikia įsigilinti. Ir jei Lietuva išlaikys 13 – 14 proc. investicijų augimą, tai reikia sveikinti. Ir mūsų verslininkus, bankininkus, savivaldybes, administratorius, kurie suteikia tokią galimybę, sudaro palankias sąlygas. Pagal visus makroekonominius rodiklius mūsų ekonomikos plėtra yra žymiai spartesnė negu daugelyje kitų ES valstybių.