Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Žinių radijui 2005 04 14
Data
2005 04 14
Įvertinimas
Premjeras: Iš esmės sutarta. Tik, žinoma, Viktoras Muntianas galbūt nežinojo visų mūsų susitarimo detalių. Mes su partijos pirmininku, su kitais Darbo partijos ministrais Vyriausybėje apie tai kalbėjome keletą kartų ir svarstėm. Kai pamatėm mūsų verslininkų reakciją, patikrinę Solidarumo mokesčio teisėtumą, dar nusprendėm pasidomėti ir kitų valstybių patyrimu. Pirmiausia, noriu pažymėti, kad tai yra laikina. Ir nereikia painioti su pastoviu pelno mokesčiu. Pelno mokestis, kaip buvo, tai ir lieka - 15 proc. Visi verslininkai gali nesibaiminti. Šitas mokestis yra laikinas, tik dviem metam. Aš daug kartų sakiau ir galiu priminti, kad mes turim labai daug klausimų išspręsti 2006 m. Juk visuomenė mato, kas darosi su medikais, tas pats yra ir su kitais biudžetininkais. Mes norim šiek tiek padidinti finansavimą, kad šias mažas algas galėtume bent kiek pakelti, nors ir dabar didinam 10 proc., bet norim šitą procesą pratęsti. Be to, daug dalykų yra susiję su ES, su mūsų naryste. Tai mūsų finansavimas iš biudžeto, įsisavinant ES fondus, taip pat mūsų atsakomybė už prarastus indėlius. Aš galėčiau šitą sąrašą pratęsti. Ir tai nėra koks nors mūsų kaprizas ar išsigalvojimas. Tai noras turėti tokį biudžetą 2006 m., kad galėtume spręsti savo socialinius klausimus. Aš manau, kad mes susitarsim. Mes jau susitarėm su ministrais, diskutavom apie tai su koalicijos partneriais Viktoru Uspaskich ir Kazimiera Prunskiene, su Naujosios Sąjungos atstovais, kurie yra Vyriausybėje.
Žurnalistas: Bet sutarėt su lyderiais, o ne politinėje taryboje?
Premjeras: Taip su lyderiais, bet šitą projektą išdalinom frakcijom. Nereikia iš anksto skubėti su pareiškimais. Koalicija yra tarp keturių partijų, ne taip lengva susitarti. Prieš tai reikėtų gerokai tarpusavyje pasišnekėti, o ne išnešti viską į “eterį”.
Žurnalistas: Pone Premjere, kada gi bus teikiamos mokesčio įstatymo pataisos, kada viskas bus aišku?
Premjeras: Pataisos bus svarstomos Vyriausybės pasitarime pirmadienį, o trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtume priimti šitas pataisas ir teikti Seimui. Seime dar bus didelė diskusija. Aš manau, kad koalicijos partneriai supranta šių pataisų svarbumą. Tai yra mūsų Vyriausybės veiklos esmė ir Vyriausybės veiklos tam tikra galimybė. Mes negalim palikti šio klausimo, mes turim pradėti “daryti” biudžetą 2006-2007 m. Mes turim viską žinoti.
Žurnalistas: Tai galutinis sprendimas bus Seime?
Premjeras: Taip.
Žurnalistas: Pone Premjere, šiandien Seime pristatote 2004 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą. Kokie tie metai Jūsų akimis. Kokie pagrindiniai pasiekimai, nuopelnai ir, aišku, trūkumai?
Premjeras : Ataskaita sudaro 114 puslapių. Keletas bruožų. Pirmiausia, mes vykdėm tokią ekonominę-finansinę politiką, kad pasitikėjimas mūsų valstybe labai padidėjo. Tai didelis pliusas mūsų valstybės ateičiai. Mes gerokai viršijome biudžetą, sugebėjom skirti gerokai daugiau papildomų lėšų socialiniam draudimui, atskirų biudžetinių organizacijų finansavimui. Už prarastus indėlius, turtą, sugebėjom pernai gruodį žmonėms skirti papildomai 0,5 mlrd. litų. Tai buvo pirmi metai, kai mes sugebėjom tai padaryti. Galėčiau kalbėti ir apie smulkesnius dalykus, bet nemanau, kad turi tiek daug laiko.
Žurnalistas: O ko nepavyko padaryti? Bent jau opozicija kritikuoja, sako, kad kapitalo investicijų situacija yra prastoka.
Premjeras: Daug ką dar reikia padaryti. Mūsų koalicinė programa tam ir yra. Esam užsibrėžę daug dalykų, mes dar tik pradedam dirbti. Ataskaita juk yra vienos Vyriausybės, o pradeda gyventi kita Vyriausybė. Naujoji Vyriausybė praeitais metais dirbo tik 2 savaites. Man tenka kalbėti apie praėjusios Vyriausybės darbą ir naujos veiklą. Mūsų programa labai didelė ir ambicinga. 1,5 karto didinti vidutinį atlyginimą iki 1800 litų, pensiją – iki 600-650 litų, mažinti bedarbystę, didinti gamybos apimtis, įsisavinti ES lėšas, kurios reikalauja labai daug pastangų, kvalifikacijos, naujų žmonių. Tai vienas iš didžiausių mūsų uždavinių. Jei kalbėtume apie minusus. Tai vis dėlto šešėlinė ekonomika. Nekart svarstėm šitą problemą ir su verslininkais, kurie mums padeda, tačiau tai išlieka valstybės problema visom valdžios institucijom ne tik Vyriausybei.
Žurnalistas: Jūs užsiminėti apie naujus žmones. Vakar Vyriausybės posėdyje buvo nutarta didinti valdininkų skaičių. Liberalcentristai iškart sureagavo, pareikšdami, kad didinama valdininkų armija. Kaip vertinate tokį sprendimą?
Premjeras: Opozicijai labai lengva taip kalbėti, ji neneša atsakomybės. Mes nešam atsakomybę – vien tik per 3 metus mes turim įsisavint ir panaudoti 8 milijardus litų. Mūsų administracinius gebėjimus, dėl ko priekaištauja Briuselis, reikia stiprinti. Susiformuoja atskiros darbinės grupės, kurios užsiima šiom lėšom. Tai ilgas procesas, kuris reikalauja žinojimo, kalbų – anglų, prancūzų kalbų mokėjimo. Taip svarbi ir organizacinė pusė. Sakykim, žemės ūkyje apie 250 tūkst. yra abonentų, kuriems reikia išmokėti pinigus. Visa tai reikalauja naujų žmonių. Labai prašau visuomenės suprasti, kad mes ne ieškom kokių tai būdų lengvam gyvenimui, mes paprasčiausiai stengiamės, kad tos lėšos, kurios mus pasiekia iš Europos, kad jos nenueitų į šalį. Kad tas lėšas galėtų gauti ir verslininkas, ir ūkininkas, ir infrastruktūros projektai, kelių statyba, pasienio postai, vandentiekis, kanalizacijos, sąvartynai. Ką jau kalbėti apie mūsų visus derybų procesus, kurie vyksta Briuselyje.
Žurnalistas: Planuojamas medikų streikas gegužės mėnesį, tikriausia tai ne vieno Vyriausybės nario galvos skausmas. Ar matote kokią išeitį iš dabartinės aklavietės?
Premjeras: Žinoma, tai yra galvos skausmas, mes labai gerai suprantame padėtį. Ieškom būdų, kaip pataisyti padėtį sveikatos apsaugoje. Bet, žinoma, tokie kategoriški reikalavimai 50 proc. per metus padidinti atlyginimą, tai jų jokia valstybė negali priimti. To visiškai neįmanoma. Mes pasiūlėme variantą, schemą, kaip tą padaryti. Palaipsniui – 2004, šiais ir kitais metais yra aiškiai numatytos apimtys atlyginimų didinimui, mokos fondo didinimui. Per tuos trejus metus išeina beveik 430 ml. litų, tai yra milžiniškos lėšos. Kai visas mokos fondas – 700 mln., tai 430 mln. yra daug. Skaičiavome, kad turėtų didėti apie 62 proc. O toliau, kaip bus – kokiem gydytojam ,kokiom slaugėm, kokiam personalui – čia yra vidinis reikalas. Čia Vyriausybė tikrai nesikiš. Ligoninių, poliklinikų, kitų gydymo įstaigų administracijos kartu su ministerija turi paskirstyti lėšas, taip, kaip jie mato racionaliausiai geriausiai yra paskirstyti. O štai tame susitarime, kuris buvo padarytas tarp organizacijų, rašoma, kad šių metų spalio mėnesį reikia grįžti prie šio klausimo, išnagrinėti galimybes skirti 2005 – 2006 metais papildomai lėšų gydytojų, slaugytojų darbo užmokesčio didinimui pagal mūsų biudžeto vykdymą. Dabar tik balandžio mėnuo, mes trik pradėjome biudžetą vykdyti, jokių fondų nebūna pagal biudžeto formavimo metodiką. Todėl rašoma pratęsti užmokesčio didinimą po 20 proc. 2007, 2008 metais. Noriu priminti, kad biudžetininkų yra daug ir kitų žmonių, su aukštuoju išsilavinimu - reikalingų labai, dirbančių darbą – švietimo sistemoje, mokslo, studijų srityje ir socialiniai darbuotojai. Reiktų vis tik prisiminti – apie 400 tūkst. žmonių, kurie gauna iš biudžeto atlyginimus, gyvena iš biudžeto. Mes turime jais visais rūpintis taip pat.
Žurnalistas: Suprantama, vakarykštis Vyriausybės sprendimas susilaukė kritikos, turima omenyje dėl magų premijavimo, kurie dalyvavo televizijos šou. Vakar juos apdovanojote po 5 tūkst. litų. Premjere, ar esant tokiai valstybės situacijai, pagrįstas toks sprendimas? Kai kurie žmonės pagrįstai sako, kad jie gauna minimumą, o čia magams?
Premjeras: Na matot, jei priimi kokį sprendimą, tai būtinai bus kritika. Šiuo atveju taip yra. Na nereikėtų juos taip jau vadinti magais, tai jauni žmonės, tvarkingi. Iš tikrųjų jie yra cirko artistai, turi savo profesiją. Tačiau dėl šio klausimo aš gavau labai daug rekomendacijų ir pasiūlymų, ne mes vieni išgalvojome. Be to, sprendimą priėmėme visa Vyriausybė, ne Brazauskas.
Žurnalistas : O kas čia taip rekomendavo?..
Premjeras: Labai daug kas – ir piliečiai, ir kai kurie laikraščiai, ir sportininkai. Na iš tikrųjų, ką tai reiškia? Aš paprašiau išaiškinti, kas čia tokio yra, tai pasirodo čia svarbi žinia – fantastiškas neeilinis įvykis. Tokių įvykių yra visame pasaulyje, bet, kaip gavau informaciją, tai per internetą pasklido po visą pasaulį – kad yra Lietuva, kad Lietuvoje yra tokie žmonės, kurie ėmėsi tokio žygdarbio, nesakyčiau, kad čia buvo vien tik šou televizijos padaryta. Jie ryžosi tokiam dalykui – 63 val. išstovėti ledinėje dėžėje. Na gal kai kam tai ir pasirodys lengvabūdiška, bet įvertinkime esminius dalykus, ką tai reiškia - tai parodo tam tikras žmogaus galimybes – fizines, psichologines, moralines savybes, Kitą vertus, ne tokie jau didelis tie pinigai, sportui iš biudžeto skiriami milijonai. Finansuojamos yra visos federacijos, jų yra virš 100. Todėl keista reakcija, kad smerktinas mūsų poelgis. Na jei smerktinas, tai ką padarysi – nedarysim šitaip.
