Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Lietuvos radijui 2005 m. lapkričio 8 d.

Žurnalistė: Premjere, kaip jūs šiandien jaučiatės?

Premjeras: Manau, kad kiekvienas žmogus gali įsivaizduoti, kaip galima jaustis, kada visiškai lygiam lauke, be jokio pagrindo, be jokios konkrečios priežasties, štai toks organizuotas puolimas. Faktai, kuriuos bando kelti konservatoriai, žiniasklaida, yra dešimties, dvylikos, penkerių metų senumo. Dukart aš buvau skiriamas Premjeru – nė vienas toks klausimėlis neiškilo, todėl, kad nebuvo jokio pagrindo. Ir dabar staiga spalio mėnesį atsirado naujas kažkoks pretekstas, neaišku kodėl. Lygiai tie patys faktai, kurie seniai visiems žinomi prieš 12 metų, šiandien su tokiu triukšmu pateikiami visuomenei, ir tragedizuojama visa situacija. Ir stato į tokią nenormalią padėtį ne tik mane, mano šeimą, bet ir visą Vyriausybę.

Žurnalistė: O kodėl Jūs sakote – neaišku kodėl?

Premjeras: Todėl, kad visi tie faktai seniai visiems buvo žinomi. Šiandien paskelbtos teisinės išvados, viskas yra išdėstyta. Paprasčiausiai galiu pavadinti, kad tai yra provokacija, noras sukelti dirbtinį triukšmą apie mane, mano šeimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė sprendimą ir pasakė, kad Brazauskas nieko bendro su šituo verslu neturi. Aš kreipiausi į prokuratūrą, vildamasis ir tikėdamasis, kad per prokuratūrą butų galima išaiškinti tuos faktus ikiteisminio tyrimo metu ir atsakyti – ir konservatoriams, ir visuomenei, ir nuraminti žmones. Tačiau, deja, prokuratūra atsisakė. Aš neturiu teisės jų kritikuoti

Žurnalistė: O dabar ką darysite?

Premjeras: Dabar paduosiu į teismą. Ką jūs manote - aš po tiek metų sąžiningo darbo Lietuvai – dabar apšmeižtas pasiliksiu? Čia yra grynas šmeižtas.

Žurnalistė: Premjere, tai dabar jūs ketinate kreiptis į teismą už šmeižtą?

Premjeras: Na, taip – už garbės ir orumo įžeidimą. Nematau kito kelio. Aš, kaip pilietis, ginsiuos.

Žurnalistė: Kas bus atsakovas?

Premjeras: Dabar detalių nesakysiu. Tas, kas šmeižia. Todėl, kad šitaip palikti negalima. Lietuvoje yra teisinė sistema. Politinėje partijoje irgi yra piliečiai, kurie kalba, ir tie piliečiai turės paaiškinti, kokiu pagrindu jie mane kaltina, kažką padarius ar kažką slepiant nuo visuomenės, teisinių institucijų ir pan. Turės būti teisine tvarka įrodyta. Taip yra elementariai pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Tas, kas meta man tokį kaltinimą, turi įrodyti, kad aš iš tikrųjų esu kažką blogo padaręs.

Žurnalistė: Premjere, o kodėl jūs šį kartą taip skaudžiai reagavote kaltinimus? Visada buvote ramus ir išlaikytas, juk galėjote ramiai paaiškinti, jūsų argumentus būtų išklausę žmonės.

Premjeras: Aš labai ramiai aiškinau daug kartų. Tą patį atsakymą keletą kartų sakiau – per Vyriausybės valandas, žurnalistams, per interviu. Sakiau, aš negaliu atsakyti į tuos klausimus, todėl, kad neturiu informacijos. Ši informacija yra pačioje „Draugystėje“. Prašau, kam įdomu, eikite tenai, žiūrėkite tą informaciją ir imkite. Kodėl aš, dar užimantis pareigas, dabar turiu eiti į uždarąją akcinę bendrovę, reikalauti iš jos medžiagos ir atiduoti ponui Kubiliui?

Žurnalistė: Bet jus tiesiog išvedė iš kantrybės..

Premjeras: Aš irgi žmogus, ką gi padarysi. Kai kada išveda ne tik mane – ir kitus.

Žurnalistė: Ir jeigu jus taip lengvai išveda iš kantrybės, tai kas bus toliau, kai laukia rimti sprendimai dėl „Mažeikių naftos“, dėl euro įvedimo, dėl struktūrinių fondų skirstymo? Ar nepakenks Vyriausybės darbui tokie dalykai?

Premjeras: Išveda iš kantrybės ne darbas ir ne klausimai, kuriuos mes turime spręsti. Mūsų Vyriausybė labai stabiliai dirba – praėjusios kadencijos, šios – net daug kas žavisi. Aš su savo kolegomis susitinku kiekvieną savaitę. Čia visiškai ne tai. Čia yra neteisybė ir sąmoningas vaidinimas, manęs kaltinimas.

Žurnalistė: Kas yra neteisybė? Konservatorių...

Premjeras: Visa tai, ką jie šneka. Jie atmeta bet kokį teisinį pagrindą. Ir dabar yra paskelbta. Sako – ne, tai negalioja. Tik Brazauskas turi atsakyti. Štai kas siutina. Galbūt be reikalo pasikarščiavau, bet ką padarysi – žmogus yra žmogus. Bet kiti reikalai nuo to tikrai nenukenčia. Kasdien mes turime dešimtis spręstinų labai sudėtingų klausimų. Vyriausybė normaliai dirba ir aš dirbu, ir dirbsiu kiek galėsiu.

Žurnalistė: Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad valdančioji koalicija nėra stabili. Partneriai, gavę progą, iš karto perėjo į puolimą ir išprovokavo krizę, kurią jums teko gesinti. Kaip prognozuojate ateitį?

Premjeras: Pirmiausia krizės aš jokios nematau. Koalicijos parneriai turi pasitarti, manau, kad tai yra normalus reiškinys, kai koalicijos parneriai susitinka ir koordinuoja veiksmus. Tai nėra prievartos elementas.

Žurnalistė: Premjere, o ar visada, kilus konfliktui, seks politiniai mainai, kaip dabar įvyko?

Premjeras: Neįvyko jokių politinių mainų. Aš nežinau, apie ką jūs kalbat.

Žurnalistė: Kalbu apie ministerijos kūrimą.

Premjeras: Ministerijos klausimas buvo seniai iškilęs. Kai mes formavome šią Vyriausybę, dar praėjusių metų gruodį. buvo keliamas šis klausimas, jį kėlė Darbo partija. Po to, kai jau mes visi įsijungėme į veiklą ir dirbome, šis klausimas nekildavo paprasčiausiai. Liepos mėnesį dar pasišnekėjome, jokių oficialių pasiūlymų ar įstatymo projekto aš negavau iš Darbo partijos. Čia reikia daryti įstatymo korektyvas – įrašyti dar vieną papildomą ministeriją. Akcentuojamas tas klausimas nebuvo, jis dabar iškilo vėl. Aš čia jokių mainų nematau.

Žurnalistė: Vis dėl to politikai, žmonės ir žiniasklaida nusprendė, kad mainai buvo. Ir jei jie vyksta iškart po rinkimų, tai yra normalu, kai derasi partijos, ir tai yra visiškai priimtinas reiškinys. Bet jei tai vyksta nuolat ir jūsų politiniai partneriai kažko reikalauja, tai žmonių nepasitikėjimas kyla valdžia.

Premjeras: Tai ką daryti? Koaliciją sugriauti? Aš manau, kad Lietuvai daug geriau, jei mes visi stabiliai dirbsim. Jokios krizės Vyriausybėje šiandien nėra. Ji yra dirbtiniu būdu formuojama opozicijos. Tik aš nesuprantu, ko siekiama. Jei matyčiau kokį nors tikslą, ko siekia opozicija, tai būtų galima sėst prie stalo ir ramiai susitart. Na, gerai – šita Vyriausybė išeis. Kas toliau? Nejaugi jie, Lietuvos patriotai, nori sugriauti valdžios institucijas? Ar čia yra tikslas?

Žurnalistė: Jie sako, ko siekia – nori išsiaiškinti jūsų šeimos verslo reikalus.

Premjeras: Taigi, aš aiškinu. Keliolika puslapių laikraščiuose atspausdinta, Seimo nariams išdalinta.

Žurnalistė: Bet jūs neatsakote į užduotus klausimus.

Premjeras: Atsakom. Į visus klausimus šitoj medžiagoj yra atsakymai.

Žurnalistė: Premjere, grįžkime prie realybės. „Mažeikių naftos“ reikalai dabar tikriausiai yra vieni iš svarbiausių Vyriausybei. Ką šiems reikalams dabar reiškia Amsterdamo teismo išvados?

Premjeras: Reiškia, kad šiek tiek stabdo šį procesą. Lapkričio 3 d. Amsterdamo teismas priėmė sprendimą „Juganskneftegaz“ įtraukti kaip ieškovą. Tai labai svarbus dalykas. O taip pat, kad teismas nusprendė pasitelkti ekspertus, kurie pateiktų išvadą, kokiu būdu, kaip geriausiai ekonomiškai ir naudingiausiai galėtų būti suorganizuotas „Jukos“ akcijų pardavimas. Ar tai būtų varžytinės, ar tenderiai, ar dar kas nors. Tai štai mes dabar laukiame tolimesnės įvykių eigos. Na, o norinčių pirkti akcijas iš tiesų yra labai daug. Šią savaitę turiu priiminėti ne vieną tokį pretendentą. Kaip tik šiandien su TNK-BP, kurie daugiausia yra nuėję ta kryptim, ir Vyriausybė mato juos, kaip vienus iš realių pirkėjų. Bandysime su jais kalbėtis dėl tolimesnių veiksmų.

Žurnalistė: Premjere, o kiek šansų turi kitos bendrovės? „Lukoil“, kazachų bendrovė, kai jau paskelbta, kad jūs pasirinkote TNK-BP, kaip derybų favoritą?

Premjeras: Mes pasirinkome derybų pirmąjį partnerį. Jokiu būdu nebuvo pasakyta, kad su kitais nebus diskutuojama ir kalbama.

Žurnalistė: Tai jos turi šansų?

Premjeras: Visi turi šansų. Aš nesakau, kad kuris nors neturi šansų. Tuo labiau, kad ne viskas čia priklauso nuo Vyriausybės. Čia yra daug kitų, kaip aš minėjau, faktorių. Bus varžytinės, tada Vyriausybės vaidmuo... Žinoma, mes, turintys 40 proc. akcijų... Aš tikiuosi, kad mes artimiausiu metu ketiname pasitelkti konsultacijoms olandų teisės specialistus, kurie atstovautų mūsų interesams.

Žurnalistė: Premjere, šią savaitę jūsų dienotvarkėje susitikimai su profsąjungų atstovais. Šiandien protestuoja teisėsaugininkų ir valstybės tarnautojų profsąjunga, grasina protestais ir reikalauja išmokėti jiems priklausančius atlyginimus, reikalauja, kad jiems kaip ir visiems būtų mokamas minimumas. Ką jūs ketinate jiems pasakyti?

Premjeras: Ketiname pasiaiškinti. Negaliu dabar taip ekspromtu pasakyti, kol su jais nesusitikau.

Žurnalistė: Jų reikalavimus žinote.

Premjeras: Žinau jų reikalavimus. Yra trys reikalavimai. Pirmas, tai už praeitą laikotarpį, jie mano, kad jiems priklauso papildomas atlyginimas, teismai mano, kad nepriklauso.

Žurnalistė: O jūs manote?

Premjeras: Aš manau taip, kaip teismai mano, nes aš nesu virš teismų. Konstitucinio teismo tuo labiau. Antras dalykas, atlyginimas, kuris skaičiuojamas visiems valstybės tarnautojams, yra paliktas įstatymu 430 Lt. Šitą metodą ateityje žadame keisti. Bet jis šiandien galioja ir jis greičiausia galios. Bet čia kalba eina ne apie minimumą, o, sakyčiau, apie labai didelį atlyginimų padidinimą. Nes kiekvienais metais keliamas vidutinis atlyginimas. Ir kitų metų biudžete yra numatyta.

Žurnalistė: O švietimo darbuotojai, Premjere? Jie taip pat protestuoja.

Premjeras: Jie protestuoja, bet čia lengviau. Kadangi kitais metais labai stipriai padidiname atlyginimus, papildomai 140 mln. Lt. pridėjome. Ir buvo numatyta ir suderinta nuo kitų metų rugsėjo 1 d. vėl didinti, kaip ir šiemet nuo rugsėjo 1 d. padidinome. Ir kitais mes nutarėme, kad reikėtų didinti ne nuo rugsėjo 1 d., o nuo sausio 1 d., dar prisideda 140 mln. Ir toliau mes turime programą kiekvienais metais atlyginimų didinimo. Kitas dalykas, kaip šitos lėšos paskirstomos. Čia priklauso nuo savivaldybių, todėl, kad visos mokyklos yra savivaldybių reguliavimo sferoje. Ne Vyriausybė pirštu nurodo kiek ir kokiam mokytojui mokėti.

Žurnalistė: Klausimas apie Valdovų rūmų ateitį. Seimas svarsto galimybę į Valdovų rūmus perkelti Seimą. Jūs esate Valdovų rūmų projekto „stūmėjas“, rėmėjas. Tai ką jūs apie tai manote?

Premjeras: Nei „stūmėjas“, nei rėmėjas. Aš save pavadinčiau, kaip ir daugelis šiuo atveju, patriotu. Reikia juos pastatyti. O dėl to, ko jūs klausėte, aš neturiu jokios informacijos. Gandelį tokį aš išgirdau, bet kalbama šiek tiek su humoru. Aš manau, kad tai humoras. Ten visiškai patalpos netinkamos yra Seimui. Nors aš neprieštaraučiau – prašau, jei tik sutilptų Seimas, tai sakyčiau, gal labai gražu būtų. Klausimas nesvarstytas, visiškai „žalias“, manau, kad praktiškai neįgyvendinamas.