BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gruodžio 6 d.

Data

2005 12 06

Įvertinimas
1

Žurnalistė: Ar Lietuva išdrįs pasipriešinti D.Britanijos siūlomam ES biudžeto projektui ir apginti savo pozicijas?

Premjeras: Tai, kas buvo pasiūlyta Britanijos vakar ir užvakar, žinoma, mūsų netenkina. Pirmas dalykas – tai yra struktūrinių sanglaudos fondų apimtys. Palyginus su tuo, ką siūlė Liuksemburgas naujai stojančioms valstybėms ir buvo numatęs, dabar Britanijos pasiūlyme tai yra sumažinta  septyneriems metams - visam laikotarpiui beveik 12 mlrd. litų. Ir taip kiekvienam tenka sava dalis, pavyzdžiui, Lietuvai 550 mln. eurų sumažino septyniems metams. Ir aš jau minėjau, kad 12 mlrd. visoms valstybėms tai yra didelis pinigas, netoli 2 % viso biudžeto. Be jokių kalbų mūsų pozicija nesikeičia ir toks siūlymas iš esmės yra nepriimtinas, nes pats principas mums nepriimtinas yra todėl, kad siūloma subalansuoti biudžetą naujų narių sąskaita, mes su tuo niekaip negalime sutikti.

Žurnalistė: Bet Lietuva gautų gerokai mažiau..

Premjeras: Ką tai reiškia gerokai? Tai yra tai, kad nukentėtų, mano manymu, jautriausi dalykai: mokslas – aukštojo mokslo bazės stiprinimas, laboratorijos, iš viso mokymasis kaip toks, procesas visą amžių, dabar yra atskira tokia eilutė mokymosi visą amžių – tai ir kvalifikacijos kėlimas, nukentėtų apskritai, kvalifikacijos kėlimo klausimai, kas mums labai aktualu, bet šiuo atveju kalbama apie 7 valstybes. Ypatingai Baltijos valstybės, Lenkija, kur didelė suma numatoma sumažint Lenkijai – virš 5 mlrd. Žinoma, prisideda prie mūsų, mes vykdome konsultacijas, tai aš buvau praėjusią savaitę Taline, mes buvome susitikę su latviais ir estais, pavyzdžiui, pažeidžiamas pagrindinis principas, sulaužomas principas, dėl kurio mes stojome į ES – tai solidarumo principas. Sakoma, kad formuojant finansinius biudžetus, pirmiausia, didžioji dalis, santykinai didelė dalis turi tekti toms valstybėms, kurios turi žemą ekonominio išsivystymo lygį. Objektyviai atėjo su tokia ekonomine būsena,  socialiniu silpnu modeliu, kaip Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, išėjusios iš Tarybų Sąjungos, kaip aš visąlaik akcentuoju, kad mes turime visiškai kitokią ekonomiką, palygus su Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, kur išsivystymo lygis yra sąlyginai didesnis, taip susiklostė istoriškai ir, be jokių abejonių, mes čia daugiausiai  ir nukenčiame.

Žurnalistė: Premjere, tai kaip elgsis Lietuva šiandien, ryt, svarstant  ES biudžetą? 

Premjeras: Mes laikysimės savo pozicijos.

Žurnalistė: Ir nebalsuosit   Blairo pateiktą siūlymą?

Premjeras:  Aš nemanau, kad iki balsavimo dabar gali prieiti. Aš labai abejoju, kad kitą savaitę Briuselyje, kur mes, Premjerai, susirinksime, gali būti priimtas sprendimas, aš labai abejoju. Jis atsidės. 

Žurnalistė: Tai kas toliau? Nebus priimtas biudžetas?

Premjeras: Pusmetį nebus priimtas. Labai blogai, nes delsimas mums labai ne į naudą. 

Žurnalistė: Premjere, jeigu tiek netenkama pinigų, tai gal tas nepriėmimas biudžeto labiau politinis žingsnis?

Premjeras: Šiuos atveju galima vadinti, todėl, kad reikia išlaikyti politinius principus ES. Solidarumo klausimas, sanglauda – čia yra politiniai principai. Pagrindinės idėjos arba pagrindiniai  tikslai, kuriuos galima realizuoti per biudžetą. Atitinkamai, didinant biudžetą, skaičiuojant nuo BVP toms šalims, kurios turi mažą lygį, mes turime tik 42% nuo Europos vidurkio bendro produkto vienam gyventojui skaičiuojant, toks sintetinis rodiklis.

Žurnalistė: Jūs sieksite, kad biudžetas būtų toks, dėl kurio buvo susitarta Liuksemburge?

Premjeras: Taip.

Žurnalistė:  O ar yra šansų, kad Jūs to pasieksite? O gal kaip tik daugiau neteksite?

Premjeras: Aš manau, kad ne. Siekti geresnio – tai yra mūsų pareiga ir atsakomybė. Ir mes šitą darysime. Aš pasakiau ir ponui Blairui, kad tai mus nepatenkina, visiškai. 

Žurnalistė: Jus palaiko ir komisarė Dalia Grybauskaitė?

Premjeras: Žinoma, be jokių abejonių. Ir ji, ir Komisijos pirmininkas ponas Barosso palaiko, Estijos premjeras ponas Ansip irgi tą patį pasakė.

Žurnalistė: Laikotės tvirtai?

Premjeras: Taip.

Žurnalistė: Premjere, šią savaitę Lietuva turėtų priimti 2006 m. biudžetą. Jį planuojama priimti ketvirtadienį, todėl dar kartą prašau Jūsų klausantiems tūkstančiams žmonių dabar pasakyti, ko gali tikėtis iš šio biudžeto, vadinamo socialiai orientuotu biudžetu, jaunos šeimos, jauni gydytojai, pensininkai? 

Premjeras: Biudžete pensininkams yra socialinio draudimo biudžetas, gal ne visai tinka. Tokio augančio biudžeto mes dar neturėjome, mes turėjome, kad biudžeto augimas buvo 7-8 % ir pajamų, ir išlaidų dalyse. Šiuo atveju mes priartėjome prie 20 %, tai augimo tempai yra dvigubai didesni. Į jį įsijungia maždaug 3,3 mlrd. ES pinigų, bet aš dabar kalbu be ES pinigų, tai yra mūsų galimybės, o mūsų galimybės atsirado dėl ko: pirmas dalykas, auga ekonomika, antras dalykas, mūsų pastangos – institucijų, Vyriausybės, Seimo, žinoma, - sumažint šešėlinę ekonomiką duoda savo rezultatą, ji mažėja, todėl kad mokesčių surinkimas auga žymiai greičiau. Jau mes šitą matome šiais metais biudžete, pas mus viršijimas yra didelis, keletas šimtų milijonų - štai mes galime žmonėms papildomai išmokėti metų pabaigoje. Tai yra toks vienas didelis pliusas. Na, dabar jeigu kalbėti apie kitų metų biudžetą – mūsų pagrindinis tikslas yra spręsti maksimaliai socialinius klausimus. Pirmas dalykas, atlyginimai.   

Žurnalistė: Kam atlyginimai?

Premjeras: Dabar kam: gydytojams – numatėm sveikatos apsaugai virš 500 mln. plius prie biudžeto, kuris yra maždaug 2,5 mlrd., tai yra apie 20 % augimas. Tai bus galimybė vėl padidinti atlyginimus beveik panašiai taip, kaip ir šiais metais, ir gydytojams, ir personalui. Antras dalykas, nauja tvarka apmokėjimo  ateina mokytojų atlyginimams, todėl kad yra numatytos lėšos 250 mln., jeigu buvo numatoma nuo rugsėjo pirmos, tai dabar mes priėjome išvadą, kad yra galimybės nuo sausio pirmos didinti atlyginimus, ir dar mums reikės papildomai kitai metais, aš manau, kad mes irgi išspręsim, kad maždaug 20 % jau nuo kitų metų rugsėjo pirmos, nuo sausio pirmos gal šiek tiek mažiau, mokytojams didėja atlyginimai. Tą patį galima pasakyti apie kitų biudžetinių organizacijų darbuotojus. Toliau pensininkams. Sodros biudžetas irgi auga, metų laikotarpyje 50 litų bus padidinamos pensijos visos ir kitos įvairios išmokos. Vidutiniškai. 

Žurnalistė: Ar Jūs manote, Premjere, kad šį ketvirtadienį pavyks priimti biudžetą?

Premjeras: Jeigu šitokio biudžeto negalima priimti, tada aš nesuprantu, kokį  biudžetą galima priimti Lietuvoje.

Žurnalistė: Premjere, Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras, turėtų trauktis iš Vilniaus mero posto, taip mano Seimo pirmininkas. Kaip vertinate Artūro Zuoko ateitį, Premjere?

Premjeras: Aš, žinot, niekada nelendu ten, kur man nereikia. Aš gal grubokai pasakiau dabar, bet aš manau, kad Zuokas yra miesto meras, Lietuvos sotinės meras, ir yra mechanizmai, kokiu būdu meras gali būti nušalintas nuo pareigų. Aš manau, kad turi apsispręsti Taryba, na, žinoma, paties Zuoko kompetencijos klausimas, bet ir Taryba gali pasakyti savo žodį, ir visa tai yra numatyta įstatyme.

Žurnalistė: Premjere, šiandien jau yra žinoma, kad jis yra tas abonentas, kurio  telefoninių pokalbių įrašus girdėjo visa Lietuva, šiandien turi Seimas balsuoti už komisijos išvadas. Kaip balsuos socialdemokratai?

Premjeras: Nežinau. Atvirai šnekant, neturėjau progos pasikalbėti šia tema, matyt dar šiandien suspėsime pasikalbėti.

Žurnalistė: Aš į Jus kreipiuosi kaip į socialdemokratų vadovą.

Premjeras: Aš suprantu, kad Jūs į mane kreipiatės šitokiu būdu, pasitarsime dar.  

Žurnalistė: Prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Jus, Premjere, ir prašo užtikrinti, kad sąvartyno Kazokiškėse statybos darbai nebūtų pradėti, kol bus įvykdyti šiam projektui keliami reikalavimai. O tai reiškia, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras su statybos darbus vykdysiančia bendrove negalės pasirašyti sutarties, kuri buvo numatyta šią savaitę. Tai ar prasidės Kazokiškių sąvartyno statybos ar ne? Kaip dabar yra, Premjere?

Premjeras: Na, aš nevadovauju tai statybai,  taip jau konkrečiai, kaip Jūs man užduodate klausimą,   aš negaliu atsakyti. Visoje Lietuvoje priešinasi bendruomenės ir, jeigu visi priklausys, tai tada Lietuvoje nė vieno nebus sąvartyno, o bus tie 800 šiukšlynų, kokie dabar yra. Tai tokia įžanga. Dabar toliau. Taip aš gavau ir labai įdėmiai išnagrinėjau Prezidento laišką, pavedžiau ir Aplinkos ministrui, ir Sveikatos apsaugos ministrui, ir savo patarėjams grįžti atgal, dar kartelį pažiūrėti projektą, pažiūrėti, kur, su kuo nesuderintas projektas, nes man buvo pranešta, kad projektas yra suderintas su visais, kaip priklauso, pagal Lietuvos įstatymus.  Čia yra visiškai naujos, kieno tai užsakymu, dabar tai jau aiškinamės,  daromos papildomos ekspertizės.

Žurnalistė: Ar tai gali būti susiję su turtingais žmonėmis, turinčiais sklypus Kazokiškėse?

Premjeras: Gali būti.

Žurnalistė: Kaip gi bendruomenė vis dėl to?

Premjeras: Su bendruomene buvo kalbėta. Ir bendruomenei daug kartų buvo siūlyta įvairūs variantai.

Žurnalistė: Bendruomenė sako, kad jokių kompensacijų, jokių siūlymų negauna.

Premjeras: Klausėm, kokių kompensacijų reikia. Dabar visi – šalia Kernavė. Na, čia yra melas. Šitas sąvartynas yra už 9 km nuo Kernavės. Yra padaryti projektai vizualinio užterštumo. Ir niekur iš niekur nesimato ir po 20 metų šito sąvartyno. Jis yra idealioj vietoj ta prasme, kad kažkada buvo didžiulis karjeras, iš kur buvo kasamas žvyras ir smėlis, ir pastatyti visi Elektrėnai. Tai kaip tik numatom užpildyti šitą tuštumą pagal veikiančias Europoje technologijas, kad maksimaliai nebūtų pašalinio poveikio. Prie Talino pastatytas toks pat sąvartynas, niekas klausimų nekelia.

Žurnalistė: Kuo skirsis šitas sąvartynas nuo Karijotiškių sąvartyno? Kas tai bus naujo?

Premjeras: Esminiai skirsis. Pirmas dalykas, jo priežiūra, jo aptvara, hidroizoliacija, kad jokiu būdu nepatektų niekas į aplinką, į žemę, į gruntą – tai ir visa kitą.

Žurnalistė: Jokio kvapo?

Premjeras: Koks tai kvapelis bus, užtat yra sanitariniai atstumai numatyti. Bet tai bus labai smarkai supresuojama. Visose Europos šalyse taip daroma.