Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gruodžio 20 d.

Žurnalistė: Ministras Pirmininkas patenkintas pasiektu susitarimu dėl ES 2007 – 2013 m. finansinės perspektyvos ir dėl lėšų, skiriamų Lietuvai. Premjeras išgavo pirmininkaujančios D.Britanijos pažadą, kad Europos Komisija ras būdų, kaip finansiškai subalansuoti galutinį siūlymą Lietuvai. Tad koks bus tas siūlymas?

Premjeras: Biudžetas yra didelis. Jeigu mes dabar trejų metų laikotarpyje per metus vidutiniškai gauname kasmet 2 mlrd. 750 mln. maždaug, tai naujame finansiniame periode mes jau gausime 4 mlrd. 290 mln. Visumoje tai yra skirtumas 1,5 mlrd. Ir tai, be jokių abejonių, yra labai didelis priedas, palyginus su tuo, ką mes turime dabar trejiems metams. Ir kur daugiausiai nueina pinigų? Žinoma, daugiausiai į taip vadinamus struktūrinius fondus, kurie gali būti labai plačiai panaudojami. Pirmas dalykas, tai yra į žmogų: tai yra kvalifikacijos kėlimas, dirbančiųjų, darbininkų, mokslininkų netgi, mokymosi visą amžių, kaip dabar yra madoj sakyti, ten yra numatyti taip pat labai dideli pinigai. Tai yra, sakyčiau, žmogiškojo faktoriaus sustiprinimui. Antras dalykas, tai yra gamybos skatinimas, infrastruktūros formavimas. Visiems šitiems reikalams padidėjimas yra dvigubas. Tai, be jokių abejonių, čia jau milijardai ateina, ir čia jau yra pagrindinis rūpestis, pirmiausia Vyriausybės, kaip realiausiai šituos pinigus panaudoti.

Žurnalistė: Ar sugebėsime panaudoti? Ar  šie metai, kurie jau nueina, ką įrodė? Ar mes sugebėjome panaudoti tai?

Premjeras: Mes sugebame panaudoti šituos pinigus. Todėl, kad pinigai nėra taip pat matuojami kiekvienais metais. Jie gali dvejus metus persislinkti. Vadinamieji sanglaudos fondai yra neribotą laiką. Jei  projektą pradėjus, pavyzdžiui, šįmet, didelį - 30 mln. kainuojantį, tai jie neužbaigs per vienerius metus, tai kitais metais jį pabaigia arba dar trečiais metais. Todėl štai pasakyti, kad mes taip tiksliai kaip vaistinėje, kad šitie metais tokie buhalterijoje, kiti metai – kitas balansas, taip nebūna. Reikia pamatyti visą periodą ir viso periodo pinigų įsisavinimą. Na, šiek tiek ateinantis finansinis periodas yra suvaržytas, kadangi yra numatyta, kad bet kuris projektas turi baigtis n+3, tai yra pradžios metai plius treji metai. Jeigu per ketverius metus nepanaudojai, tai tu jų negalėsi panaudoti. Pavyzdžiui, kur aš paminėjau, žmogaus kvalifikacijos, socialiniai reikalai ir visa kita, tai jie yra sunkiausiai panaudojami, todėl kad labai maži, smulkūs projektai būna, juos reikia apginti.. Labai daug yra taisyklių, labai daug yra reikalavimų, kaip galima panaudoti šituos pinigus, reikia įdėti didelį darbą, kad galėtum tuos pinigus panaudoti. Daug lengviau yra stambūs projektai.

Žurnalistė: Ką daryti tuomet?

Premjeras: Ką daryt?! Dirbti reikia. Žinoma, lengviau panaudoti ten, kur yra didelės statybos, pavyzdžiui, automobilinių kelių, geležinkelių statyba, vandentiekio kanalizacijos sistemos..

Žurnalistė: Tačiau Lietuvai labai svarbus švietimas...

Premjeras: Mes planuojame tas lėšas, be jokių abejonių. Mes esame paruošę programą, kaip tris programas, kaip tos lėšos turėtų būti paskirstytos tarp atskirų sričių, apie kurias mes dabar kalbame. Yra tam tikri reikalavimai ES, taip vadinami Sanglaudos fondai.

Žurnalistė: Jūsų prioritetai, Premjere?

Premjeras: Visi prioritetai yra. Taip negalima pasakyti, kad šitas yra vienas svarbiausių.. Žinoma, žmogaus kvalifikacija, specialistų paruošimas, mokslo įdiegimas, inovacijos, na, čia įeina informacinės sistemos.  Tai yra priemonė. Tai yra visos priemonės, kurios turi skatinti ekonominę plėtrą, kaip čia daug kalba, Lisabonos strategija. Kas tai yra? Pirmas dalykas, yra garantuotas ekonomikos augimas. Antras dalykas, žmogui duoti darbą arba sudaryti geras gyvenimo sąlygas – tai yra du pagrindiniai tikslai keliami. Šių tikslų siekimui yra nukreipiamos visos šitos programos.

Žurnalistė: Tai yra prioritetas, Premjere?

Premjeras: Taip, be abejo.

Žurnalistė: Dėl žmonių gyvenimo lygio. Kiek jis turėtų išaugti nuo 2007 ik 2013 metų, naudojant ES skirtą paramą?

Premjeras: Mes galėsime pasiekti maždaug 60 – 70 % Europos vidurkio. Mes dabar turime 42% ir po pora procentinių punktų mes dabar augame. Mes greičiau augsime, kai dabar turėsime papildomą finansavimą. Tie pinigai yra maždaug vienerių metų valstybės biudžetas, tai yra 15 mlrd., o mums per septynerius metus ateina 30 mlrd. Tai matot, per septynerius metus mes gausime dar dviejų metų biudžetą. Be jokių abejonių, tai yra labai apčiuopiamos lėšos.

Žurnalistė:  Ar galite pasakyti, kad žmonių pajamos padidės du kartus, jie turės pajamų du kartus daugiau? 

Premjeras: Aš nė kiek neabejoju, kad ir atlyginimai, be abejo, padidės 2-2,5 karto.

Žurnalistė: Iki 2013 m.?

Premjeras: Iki 2013 m. Pažiūrėkit mūsų programoje iki 2008 m. Mūsų, Vyriausybės, programoje mes numatome, kad vidutinis atlyginis turi būti 1800 litų. Kai mes pradėjome, buvo1000 litų. Su pensijomis irgi panašiai. Pasieksime, aš nė kiek neabejoju iki 2008 m., jeigu dirbs šita Vyriausybė sėkmingai, už kitą aš negaliu garantuoti, tai pensija pasieks 650 litų per vieną kadenciją, tai iki 2013 m. tai dar padvigubėti gali.

Žurnalistė: Jūs viename interviu Lietuvos radijui minėjote, kad sunku susitarti 4 partijų koalicinei Vyriausybei, skirstant ES lėšas, ir kiekvienas tempia į save. Kaip Jūs įsivaizduojate pavyks? Juk nuo to priklauso ir partijos stiprumas, ir ministerijos stiprybė kuo daugiau lėšų išsiderėti?

Premjeras: Mes suformavome tokį projektą, kaip galima lėšas paskirstyti tarp atskirų sričių, tarp ministerijų. Tas darbas jau yra padarytas, visa tai yra pateikta visuomenei. Liko vienas klausimas, kurį mes turėtume spręsti už kokių 3-4 mėnesių, tai yra administravimo tvarka pati šitų lėšų, kuri ministerija už kokią sritį atsakys, tai yra pirmas dalykas, ir kokia bus kontrolės sistema.

Žurnalistė: O kada tai paaiškės?

Premjeras:  Mes turime iki kitų metų liepos 1d. visus tuos reikalus pabaigti. Mums svarbu administravimo ir kontrolės sistema visa. Štai šituos dalykus mes turėtume išspręsti. Yra projektai, kaip tai geriau būtų galima padaryti, bet mes juos turėtume aptarti su visais koalicijos partneriais, prieiti išvados. Žinoma, kada visuomenė pasisakys dėl bendrų proporcijų, kurios dabar paskelbtos, bus mums lengviau, žinoma, apsispręsti dėl pačių apimčių atskirų žinybų. Tada nuspręsime ir šitą klausimą, apie kurį aš jums pasakojau dabar.

Žurnalistė: Jūs pripažinote jau, kad Lietuvai skirtingai nuo Latvijos ir Estijos nepavyko gauti papildomos paramos labiau atsilikusių regionų kategorijoje ir taip pat sakėte, kad  Jūs išgavote pažadą iš pirmininkaujančios D. Britanijos, kad Europos Komisija ras būdų, kaip finansiškai subalansuoti galutinį siūlymą. O kokio to subalansuoto siūlymo tikėtumėtės?

Premjeras: Iš tikrųjų atsirado toks straipsnis tose išvadose, kurias tvirtino premjerai, kad latviams ir estams yra numatyti po 35 eurai papildomai vienam žmogui skaičiuojant. Tai išėjo estams apie 40 mln., o latviams – apie 80 mln. O Lietuvos nėra toje vietoje. Žinoma, čia aš pakėliau triukšmą,  atvirai šnekant, bet man pradėjo jie įtikinėti, kad jie padidino finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Tai aš dukart dvišalėse derybose jau sakiau, kad Ignalina yra visiškai kitas klausimas, tai yra Europos problema, o ne Lietuvos. Mums reikalinga, kad mes, kaip trys Baltijos sesės, būtume vienodai traktuojami. Nors tai nėra labai dideli pinigai, aš kalbėjau apie 30 mlrd., o čia kalba eina apie 400 mln. litų, tai nedidelė suma, bet vis tiek, galų gale, čia turi būti lygybės ir solidarumo principas išlaikytas. Paskutiniu metu, jau 3 val. nakties, kada jau į pabaigą ėjo ir visi vienas kitus jau sveikino su nauju biudžetu, man teko vėl atsistoti ir dar kartą kreiptis į Tony Blairą, ir sakyti, kad Lietuvos klausimo Jūs vis dėl to neišsprendėte, to, kurį aš kėliau pusantros paros. Na, tai jis taip susimąstė, paskui jis kreipėsi į Komisijos  Prezidentą poną Barroso ir sako, štai Brazauskas kelia klausimą, reikia išspręsti mums tą klausimą. Taip, kad aš visiškai nesutinku su tais, kas bando pasakyti, kad mes neiškovojome. Tie pinigai atsiras mūsų balanse. Aš esu visiškai įsitikinęs tuo.

Žurnalistė: Premjere, kol Jūs derėjotės Briuselyje dėl biudžeto, buvęs premjeras Adolfas Šleževičius patvirtino, jog valstybei priklausęs viešbutis „Draugystė“ Jūsų, Prezidento Algirdo Brazausko, prašymu tuomet buvo perduotas Prezidentūros žinion ir tai reikštų, kad Jūs padėjote  privatizuoti savo tuometinės draugės ir būsimos žmonos viešbutį.

Premjeras: Aš norėčiau apie viską iš eilės, gerai? Kai aš tapau Prezidentu ir pradėjo į Lietuvą važinėti didžiulės delegacijos, prezidentai su vizitais, mes net neturėjome, kur jų apgyvendinti. Kada prasidėjo privatizavimas, tai norinčių privatizuoti šitą objektą, taip pat įėjo svečių namai, kurie dabar irgi liko neprivatizuoti iki šiol. Ir aš iš tikrųjų užprieštaravau, kad būtų tais investiciniais čekiais, kaip žinot, 5000 objektų Lietuvoje privatizavo, buvo vajus ir šiek tiek pristabdėm tą daryti, ir ieškojom būdų, kaip neprarast, reikia gi vis tik spręsti. Nebuvo nė vieno rimto viešbučio, kur galima būtų patalpinti Prezidentą. Tai štai buvo toks laikotarpis, bet aš nemanau, kad čia yra koks tai nusikaltimas,  atvirkščiai, aš dariau gera, norėdamas išlaikyti tam tikrą nepriklausomybę šitų objektų nuo privatizavimo. Paskui, kada prasidėjo masiškas procesas, kada pamatėm, kad ir tą patį viešbutį jau reikėtų rekonstruoti, nes jis jau 30 metų buvo, turbūt nuo 1970-ų, kada jį pastatė, Vyriausybės žinioj jis buvo visąlaik. Tai štai tada prasidėjo normalus privatizavimo procesas, bet tai buvo vėliau šiek tiek. Ne už tuos čekius, kada šėlsmas vyko,  o ne privatizavimas. Tą Jūsų komentarą aš atmetu visai, todėl, kad buvo konkurso būdu, privatizavo ne Prezidentūra, o tie, kam priklauso privatizuoti, Prezidentūra nesikišo į tą privatizavimo procesą.

Žurnalistė: Premjere, šiandien yra paskutinis Jūsų interviu Lietuvos Radijui 2005 – aisiais. Pasvarstykime, ar po metų mes su jumis šnekėsimės apie euro įvedimą 2007- ųjų pradžioje?

Premjeras: Norėčiau, kad euras būtų įvestas. Aš neslepiu šito dalyko... Aš kaip pilietis turėsiu eurų kišenėje.

Žurnalistė: O kaip Premjeras?

Premjeras: Labai jautrus klausimas. Aš vis tik nesiryžtu, ką tai konkrečiai pasakyti. Daug kas priklausys nuo aplinkybių, nuo visos politinės situacijos Lietuvoje. Ekonominė situacija bus gera. Labai gerą biudžetą Seimas patvirtino, tikrai tokio biudžeto mes niekada neturėjome, tai palengvins Vyriausybės veiklą ir darbą. Geriau leiskim, kad žmonės pajustų šitą eurą kaip reiškinį, todėl, kad tai yra įvykis, Lietuvai ypatingai, kuri yra Europos pakrašty, ir todėl mums būti euro zonoje yra milžiniškas pliusas. Aš manau, kad žmonės per tą pusmetį iki liepos mėn., kada turi būti priimti sprendimai, dauguma žmonių supras.

Žurnalistė: Tai mūsų paskutinis interviu šiais metais. Premjere, ko palinkėtumėte?

Premjeras: Noriu palinkėti gerų naujų metų, pirmiausia, visiems tiems, su kuriais atkakliai dirbam, kurie yra mūsų komandoje Vyriausybėje, jų šeimoms, o taip pat ir verslo žmonėms, verslo pasauliui, kad būtų sėkmingi tie metai, kad būtų mažiau rūpesčių, kad būtų mažiau bėdų, kad žmonės būtų sveiki, gerai nusiteikę ir, žinot, kai yra gera nuotaika, tai tas gyvenimas yra lengvesnis, malonesnis, šiltesnis, jaukesnis.