Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko interviu Lietuvos radijui 2005 m. gruodžio 13 d.

Žurnalistė: Padirbėjusią ramiai kelis mėnesius Vyriausybę pradėjo krėsti skandalai. Ir jie tęsiasi iki šiol vienas po kito. Vyriausybė kaltinama už tai, kad nėra skaidrumo, kad kiekviena partija turi savų, o ne valstybinių interesų. Praėjus metams, pastebima, kad koalicijos partnerė – Darbo partija – labiausiai veržiasi prie ES struktūrinių fondų lėšų skirstymo, dėl to ir kyla įvairūs konfliktai Vyriausybėje, Premjere?

Premjeras: Pirmiausia, konfliktai nekyla. Koalicija keturių partijų, tai sudėtingas dalykas. Ir aš manyčiau, kad tie metai buvo produktyvūs, yra priimta labai daug sprendimų, labai rimtų sprendimų, labai daug pateikta Seimui įvairių įstatyminių pataisų arba naujų įstatymų. Ypatingai aktualu Lietuvai yra investicijų sąlygų gerinimo klausimai. Pas mus tos sąlygos yra geros ir mes įeiname į penkioliktuką visų pasaulio valstybių, tačiau kad iš tikrųjų jos yra mažos. Bet mažos ne todėl, kad mūsų įstatymai blogi, kad Seimas nedirba ar Vyriausybė nedirba, paprasčiausiai, mūsų geografinė padėtis, mūsų maža rinka, infrastruktūra nepakankama, todėl, kad mes labai sunkiai išeiname į Vakarų Europą.

Žurnalistė: Premjere, bet čia lyginama, kad jos mažos net lyginant su Estija ir Latvija.

Premjeras: Kai kas turėtų įsigilinti priimdamas tokius sprendimus giliau. Todėl kad į investicijų sampratą įeina kur kas daugiau dalykų, kurie neturi nieko bendro su tiesioginėmis investicijomis. Bankinio kapitalo judėjimas įeina kaip investicija, pelno išvežimas irgi įeina kaip investicijos mažinimas, nors fizinis investavimas  - štai čia yra rodiklis, kurį reiktų išskirti ir mes jį išskiriame. Pas mus investicijos yra didelės, kiekvienais metais po 13-14 % auga. Ir todėl vien tik matyti šitą siaurą rodiklį yra neteisinga, todėl, kad investicijos mūsų vietinio kapitalo smarkiai išaugo, vien todėl, kad pelningumas   verslo dabar yra apie 9 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad 9 % nuo apyvartos yra grynas pelnas. Tai yra didžiuliai pinigai, kurie yra investuojami arba reinvestuojami, ir tokiu būdu ekonomika auga tokiais dideliais tempais ir mažėja bedarbystė.

Žurnalistė: Aš norėčiau grįžti vėl prie savo klausimo, kad po metų labai jau matosi, kad  prie ES struktūrinių lėšų skirstymo labai veržiasi Darbo partija ir dėl to kyla konfliktų.

Premjeras: Na, pirmiausia, visi veržiasi. Negali sakyti, kad vien tik Darbo partija, kitos ministerijos, kur yra atstovaujamos kitų partijų, taip pat išgyvena dėl savo srities, ar tai būtų socialinė sfera, investicijos į žmogų, ar tai būtų į aukštąjį mokslą, žemės ūkį, taip tik vienu sakiniu apibrėžti šitą situaciją aš nenorėčiau. Taip, mums iš tikrųjų yra labai sudėtinga suplanuoti ateinantį finansinį periodą, mes susiduriame su atskirų ministerijų interesais ir šitą klausimą dar nesame išsprendę, nors mes turime laiko jo sprendimui ir mes privalėsime išspręsti. Aš tikiuosi, kad vis tiek turėsime rasti aukso vidurį, parodyti visuomenei, ką mes siūlome, žinoma, išklausyti pastabas ir kritiką, ko be jokių abejonių bus. Ir jau paskutinį variantą pateikti ES. Jeigu mums sunkiai seksis spręsti, mes pasitelksime visų keturių partijų vadovybę, aptarsime plačiau galbūt šiek tiek, bet  pirmiausia, tai yra Vyriausybės klausimas.

Žurnalistė: Ar dar viena ministerija bus, Premjere, ar ne, kurios labai nori Darbo partija?

Premjeras: Mes dabar nesvarstome šito klausimo dėl tos ministerijos. Ir aš atsakyti dabar negaliu.

Žurnalistė: Ir artimiausiu metu nesvarstysite?

Premjeras: Bent artimiausiu -  ne.

Žurnalistė: Vyriausybėje dirba labai skirtingo mentaliteto ministrai. Kai kurie jų daro juodašimtiškus pareiškimus, remia leidinius, publikacijas, pasisako prieš visuomenines organizacijas. Premjere, ar tai ir Jūsų, Vyriausybės vadovo, tokia pozicija?

Premjeras: Pati visuomenė turi suprasti ir pajusti, kuri iš tų organizacijų dirba Lietuvai, kuri – priešingai. Aš nepasakyčiau, kad diapazonas veiklos krypčių yra  labai skirtingas šitų organizacijų, juo labiau, kad jos pasivadina institutais įvairiais ir bando atstovauti visuomenei, bent nešiojasi tokią vėliavą, kad atstovauja visuomenei, o institute dirba 2-3 žmonės, reiškia savo subjektyvią nuomonę ir pristato kaip visuomenės.

Žurnalistė: Premjere, bet mes gyvename demokratinėje visuomenėje, Lietuva yra NATO ir ES narė, Jūs susitinkate su savo kolegomis iš Vakarų šalių, iš didžiųjų Europos valstybių, demokratinių ir įsivaizduokit, kad Jūsų, Premjere, Briuselyje paklaus, ar Lietuvoje puolama prieš visuomenines organizacijas. Kas atsitiko?

Premjeras: Manęs nepaklaus, todėl kad Lietuvoje nėra tokio reiškinio, aš nematau, kad kas nors pultų. Nei aš, nei Vyriausybė, niekas netrukdo visuomeninėms organizacijoms veikti ir jos gali veikti mūsų demokratinėje visuomenėje. Bet ir jos pačios turi atsiminti, kad Lietuva tai yra mūsų vieninga. Ir valdžios institucijų, ir visuomeninių organizacijų. Mes kartu turime ieškoti būdų, kaip toje Lietuvoje būtų geriau gyventi visiems  žmonėms.

Žurnalistė:  Vyriausybės metinių proga, Premjere, kas Jums pasisekė nuveikti ir koks svarbiausias uždavinys laukia kitais metais?

Premjeras: Pirmas dalykas, mūsų koalicijai sekasi vykdyti savo programą. Todėl, kad jau per vienerius metus mes jau daug  ką nuveikėme, vykdydami pagrindinius siekius, kuriuos mes esame numatę savo programoje, tai yra žmonių gerovės reikalai,  atlyginimų didinimas, tiems patiems medikams,  minimalaus atlyginimo kėlimas, pensijų didinimas, biudžeto vykdymas, atsiskaitymas su žmonėmis už žemę, nekilnojamą turtą, už prarastus indėlius – visa tai šimtai milijonų.

Žurnalistė: Iš kur tie pinigai? Ne tik iš ES?

Premjeras: ES pinigų kaip tik labai mažai. Čia yra mūsų biudžetinės pajamos, todėl, kad ekonomika veikia gerai, mes turime didelius augimo tempus, gerai vykdomas biudžetas. Manau, kad daug nuveikėme vis tik tai  kovodami su nelegaliu verslo vykdymu ir pradeda žmonės mokėti mokesčius, suprato, kad kitaip valstybėj gyventi neįmanoma, kad žmonės turi gauti atlyginimus tokius, kiek jie uždirba iš tikrųjų ir, kad tai būtų oficialūs atlyginimai, kurie bus bazė jų socialinėms garantijoms, senatvei, arba įvairiems ligos atvejams. Žmonės pradėjo labai plačiai statyti būstus, ima kreditus, o kreditą žmogus gali pasiimti kada jo atlyginimas yra tam tikro lygio, o ne vokely gautas. Tai tokių labai daug yra požymių, kurie sako, kad šitie metai iš tikrųjų buvo geri. Kadangi man jau tenka penkti metai dirbti, ta šie metai buvo patys geriausi iš tų penkerių  metų. Tai, ką aš pasakiau, mums suteikia pagrindo kitais metais dar daugiau skirti lėšų ir biudžete, kuris jau patvirtintas, tai yra numatyta, bet aš manau, kad dar bus papildomas finansavimas ir kitais metais, ypatingai atsiskaitant su žmonėmis už prarastus indėlius ir kompensuojant už žemę, atskiroms kategorijoms žmonių. Tas uždavinys, kurį mes sau iškėlėme iki 2008 m. atsiskaityti su visuomene, šiandien mes matome, kad jis yra realus. Na, be jokių abejonių, metai mums buvo išbandymo, įsijungiant į ES lėšų panaudojimą.

Žurnalistė: Dar noriu paklausti, koks svarbiausias Vyriausybės uždavinys kitais metais?

Premjeras: Artimiausias tikslas – gerai vykdyti biudžetą, tvarkyti ekonomiką, tai artimiausias kasdienis mūsų darbas. Antras dalykas – suformuoti ir apginti naujo finansinio periodo 2007 -2013 m. biudžetą. Jį suformuoti tokį, kad jis būtų pats optimaliausias Lietuvai. Dabar euras. Žinoma, mes turime išlaikyti pagrindinius parametrus finansinius, rodiklius, reikalavimus, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą 2007 m. pradžioje. 

Žurnalistė: Jūs tvirtai tuo įsitikinęs, kad tai būtina?

Premjeras:  Aš tai giliausiai įsitikinęs. Žinoma, dar žmonės įvairiai mąsto. Ir aš visiškai suprantu žmones, kurie sako, ką mums tai duos, pabrangs prekės, nieko negausime. Bet pirmiausia, reikia matyti valstybiniu mastu. Žinoma, ir žmonių akimis reikia matyti tuos privalumus, kuriuos suteikia euro įvedimas. O privalumų yra tikrai labai daug. Be abejo, pavyzdžiui, energetinių išteklių pabrangimas yra vienas mūsų galvosūkių, gana didelis. Todėl kad dujos brangsta, jos brangsta visoje Europoje. Brangsta už tai ir visose Baltijos valstybėse. Mes turime  prisitaikyti prie to pabrangimo ir viską amortizuoti, visų pirma, tiems žmonėms, kurie turi mažas pajamas. Ir mes dabar kaip tik tokią programą darome, mes stengsimės, kad žmonės minimaliai nukentėtų.

Žurnalistė: Premjere, kita aktualija. Vilniaus mero Artūro Zuoko nenoras atsistatydinti visiškai akivaizdus. Kai ką stebina tik Tarybos narių, atstovaujančių įvairioms partijoms, laikysena, kai aišku, žiniasklaidos skelbiami kaltinimai dėl korumpuotos atmosferos Vilniaus miesto Taryboje ir savivaldybėje. Aš ir vėl klausiu, Premjere, Jūsų apie socialdemokratų pasirinktą poziciją, laikyseną Vilniaus Taryboje dėl interpeliacijos  Artūrui Zuokui ir dėl jo atsistatydinimo. Tai kaip paaiškinti socialdemokratų užimtą poziciją, Premjere? 

Premjeras: Pirmiausia, tos pozicijos dar nėra.

Žurnalistė: O kodėl jos taip ilgai nėra, Premjere?

Premjeras: Kada reikės, tada ir bus.

Žurnalistė: O kada gi reikės?

Premjeras: Tada, kad bus organizuojama interpeliacijos pradžia. Mes pasitarsime, įvertinti reikia visas sąlygas, įvertinti reikia visus faktus, visus pagrindus interpeliacijai, kokie bus pagrindai. Viską reikia daryti solidžiai. Negalima vien tik kalbėti ir kalbėti.

Žurnalistė: Premjere, bet jau pastebima, kad Jūs nenorite kalbėti apie tai. Tuo labiau dar Jūsų žmona dirba Taryboje..

Premjeras: Iš 51 ji yra viena, tai ką ji viena gali ten nutarti, man labai įdomu. Vienas žmogus. Na, jau čia galų gale su manimi nieko bendro neturi. Aš esu šalininkas teisinių žingsnių. Vienas iš teisinių žingsnių yra interpeliacija ir 51 nario nuomonė. Kaip nutars, taip bus padaryta.

Žurnalistė: Jūs nesate rėmėjas Artūro Zuoko?

Premjeras: Aš ne. Aš nesu rėmėjas, man be reikalo kai kas pripaišo šitą dalyką. Aš manau, kad nuteisti žmogų už kokį tai baudžiamąjį nusikaltimą, jam inkriminuojamas toks dalykas, gali tik teismas.

Žurnalistė: Premjere, ketvirtadienį išvykstate į Briuselį svarstyti naująjį Britanijos premjero pasiūlymą dėl ES biudžeto. ES valstybės naujokės yra nepatenkintos dėl britų premjero Blairo pasiūlymo mažinti biudžetą naujokių sąskaita. Kas laukia šią savaitę? Naujas pasiūlymas? Kompromisas? Ar nusileisite Didžiosios Britanijos spaudimui? Ką galite šiandien pasakyti?

Premjeras:  Buvo keletas Britanijos pasiūlymų per pastarąsias dvi savaites. Dabar dar neaišku, yra tik pažadėta, kad rytoj, tai yra trečiadienį, bus dar vienas variantas, kuris jau bus svarstomas ketvirtadienį. Mes, be jokių abejonių, aptarsime su Užsienio reikalų ministerija, referuosime Prezidentui, kad aš važiuodamas turėčiau įgaliojimus, kad mes suformuotume poziciją, su kuria aš važiuočiau, turėdamas įgaliojimus ją pareikšti Europos Taryboje. Taip sakant, politiškai  patvirtinti biudžetą tai būtų labai mums naudinga, todėl kad nuo 2007 m. mes gautume dvigubai daugiau pinigų negu dabar, todėl, žinoma, iš vienos pusės labai norėtųsi patvirtinti, iš kitos pusės – nesinorėtų pralošti. Toks sprendimas politinis naujo biudžeto turi būti priimtas konsensuso būdu.