copyright

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministro Pirmininko A. Kubiliaus paskaita atidarant Lietuvos vardu pavadintą auditoriją Moldovos laisvajame tarptautiniame universitete

Data

2010 01 27

Įvertinimas
1

Gerbiami studentai, gerbiami profesoriai, ponios ir ponai,
Aš norėčiau padėkoti už galimybę būti kartu su jumis Moldovos laisvajame tarptautiniame universitete. Man yra garbė atidaryti Lietuvos vardu pavadintą auditoriją dalyvaujant Moldovos studentams – jauniems žmonėms, kuriems netrukus ateityje teks kurti savo šalies istoriją, žmonėms, kuriems teks imtis sprendimų, žmonėms, kurie nori ir gali keisti ir keistis.
Tai mano pirmasis vizitas šioje gražioje, labai panašioje į Lietuvą savo dydžiu ir istorine praeitimi šalyje. Mes turime bendrą, viduramžius siekiančią istoriją. Lietuvos ir Moldovos kunigaikščiai Vytautas ir Aleksandras Gerasis užmezgė prekybinius ir asmeninius ryšius, susitarė bendradarbiauti ir net kovojo drauge su bendrais priešais. Anuomet Lietuva tiesė kultūrinius ir politinius tiltus į Europą tarpininkaujant Moldovai.
Man malonu pažymėti, kad Lietuva ir Moldova glaudžiai bendradarbiavo tiek prieš 700 metų, tiek dabar. Norėčiau, kad taip liktų dar daugelį metų ir ateityje. Mus vienija bendros vertybės ir interesai, todėl tikiu, kad man pritarsite, jei pasakysiu, jog mūsų tikslas yra vieninga Europa.
Gerbiami svečiai,
Dvišaliai Lietuvos ir Moldovos santykiai visada buvo konstruktyvūs ir draugiški. 1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir Moldovos Liaudies Frontas sukilo prieš svetimą okupaciją ir pažadino nacionalinį sąmoningumą. Abi mūsų šalys gerai žinojo, ką Sovietų Sąjungos atsilikimas reiškė mums ir būsimoms kartoms. Tiek Moldova, tiek Lietuva troško ištrūkti iš jos ir pakeisti mūsų gyvenimus į gera.

Šiemet švenčiamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metis. Kelias į 1990 metų kovo 11 d. deklaraciją buvo ilgas ir pareikalavo per daug žmonių aukų. Mums pasisekė, nes mūsų tauta nepaliovė tikėti laisva Lietuva. Mums taip pat pasisekė, nes mes turėjome ištikimus draugus. Lietuva niekada nepamirš, kad Moldova ir Islandija buvo pirmosios šalys, pripažinusios jos atkurtą nepriklausomybę. Moldova žengė šį drąsų žingsnį 1990 metų gegužės 31 dieną. Mes esame labai dėkingi už jūsų paramą 1990 metais ir tikimės, kad nors iš dalies galėsime atsimokėti tuo pačiu, paremdami Moldovos siekį gyventi drauge laisvoje, saugioje ir vieningoje Europoje.
Kai kalbame apie Europą, kalbame apie vertybes. 1990 metais Moldova parodė, kad laisvė ir demokratinės vertybės jai yra brangesnės nei patogus gyvenimas tautų kalėjime. Moldova nekart įrodė, kad ji istoriškai buvo, yra ir bus Europoje.

Žinau, apie jūsų tautos troškimą tapti ES nare. Kelias į ES nėra vien rožėmis klotas, tarpais jis būna ir erškėčiuotas. Esu įsitikinęs, kad jūs įveiksite visus sunkumus ir iššūkius, susijusius su būtinomis reformomis. Pernai buvo patikrinti jūsų gebėjimai ir demokratiniai kredencialai, ir tą išmėginimą jūs išlaikėte: dveji rinkimai, neramumai ir negalėjimas išsirinkti prezidentą nesukliudė Moldovai turėti stabilią vyriausybę, pasiryžusią pertvarkyti šalį. Viskas buvo atlikta laikantis pamatinių demokratijos normų ir taisyklių. Lietuva, kaip ir ES, tikisi, kad tuomet, kai Moldova susidurs su kitais iššūkiais – Konstitucijos reforma, rinkimais ir t.t. – jie vyks pagal demokratinius principus. Europa stebi Moldovą, nes mes tikime Moldova. Jūsų draugai visame pasaulyje stebi jus, nes jie tiki Moldova.

Lietuva daugiau už kitus tiki Moldova. Mes pasirengę jums padėti. Iki 2004 metų būta ES valstybių narių, kurios padėjo mums pasirengti eurointegracijai. Dabar mes manome yra laikas parodyti dėkingumą, darant kitiems tą patį, ką tos šalys darė mūsų labui.
Manau, kad daugelis Moldovos piliečių galvoja apie eurointegraciją kaip apie vieną iš būdų prisijungti prie Turtingųjų klubo ir ilgainiui praturtėti. Patys savaime šie lūkesčiai nėra klaidingi, nes bendra ES rinka suteikia įvairiausias galimybes verslui, žemės ūkiui ir užsienio investicijoms. Vis dėlto čia esama ir sudėtingų ir skaudžių sprendimų, kurių rezultatas gali būti interesų konfliktas, o tokį konfliktą jums teks spręsti patiems. Jums, sėdintiems šioje auditorijoje. Jums, kurie norite prisijungti prie valstybės institucijų ir prisidėti prie jūsų šalies reformų. Jums, kurie sugebate tai daryti, nes nebijote sunkaus darbo.
Dabartinę Moldovos situaciją apibūdinčiau kaip atsivėrusį galimybių langą. Viena vertus, naujoji vyriausybė rodo akivaizdų ryžtą ir stiprią valią vykdyti reformas ir toliau žengti eurointegracijos keliu. Kita vertus, pernai Moldova tapo aktualia ES darbotvarkės tema. Situacijos, kai abu besiderantys partneriai tuo pačiu atsiveria vienas kitam, kai „sutampa bangos“, pasitaiko retai. Ir šiandienos Moldovos ir ES situacija yra būtent tokia. Antra, ES yra „pasiilgusi“ sėkmės Rytų kaimynystės politikos istorijų. Trečia, jūs turite gerų draugų ES, kurie visados pasirengę formaliai ir neformaliai jums padėti.
Kaip liudija mano patirtis, krizės laikais be galo sunku valdyti šalį ir susitarti dėl gyvybiškai svarbių politinių ir ekonominių reformų. Mes skatiname Moldovos vyriausybę išlikti vieningai ir susitelkti, nes Moldovos žmonių, ypač jaunimo, lūkesčiai po liepos 29 dienos yra dideli. Moldavai pasirinko „Aljansą už Europos integraciją”, kuris aiškiai rodo šalies žmonių pasirinkimą.
Leiskite man pasidalinti su jumis keliomis įžvalgomis apie eurointegraciją:

Visų pirma, eurointegracija prasideda namuose. Dabar tai mums akivaizdžiau negu praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje. Akivaizdžiau todėl, kad būdami ES šalimi nare, mes matome, kad kasdienybėje ES yra taisyklių rinkinys – rinkinys, kurį kartais, atrodo, sunku suprasti ir įgyvendinti. Mums narystės Europos Sąjungoje perspektyva buvo tvirta motyvacija, sutelkusi visas mūsų vidines pastangas šioms taisyklėms priimti.

Antra, nebijokite skeptiškų balsų, girdimų tiek šalies viduje, tiek svetur. Pagrindinis Lietuvos sėkmės veiksnys buvo vidaus reformos, nors ir būta balsų, teigusių, kad Lietuva paliko vieną Sąjungą, idant įstotų į kitą. Mūsų visuomenė, jauni, ambicingi ir entuziastingi vadovai pasinaudojo permainų teikiamomis galimybėmis, o pasiektą pagreitį pritaikė reformoms įgyvendinti. Mes taip pat susidūrėme su kai kurių senų ES šalių narių skepticizmu, tačiau po mūsų gerai atliktų namų darbų, joms iškilo dilema: pasiūlyti Lietuvai šį tą daugiau ar nesmagiai pasijusti to nepadarius. Tad nenusiminkite! Nenuspėjamumo pojūtis, susijęs su būsimos narystės ES perspektyva, nepavertė mūsų skeptikais. Priešingai, tai buvo svarbus veiksnys, nulėmęs mūsų istoriškai sėkmingą kelionę, po kurios mes tapome institucine laisvos ir demokratinės ES dalimi.

Galiausiai leiskite pabrėžti, kad ES – tai pirmiausia demokratinių vertybių ir teisinės valstybės principo vienijama bendrija ir tik po to bendrų interesų bendrija. Politiniame gyvenime svarbus ne tik Bendrijos teisynas (acquis communautaire), bet ir vertybės, kurias pripažįstame, bei moralės principai, kuriais vadovaujamės. Lietuva užtikrina, kad nei vienas neturi pagrindo abejoti mūsų demokratiniu mandatu. Turite suprasti, kad ilgainiui jūsų šalies narystės ES perspektyvos bus grindžiamos ne tiek BVP augimo ar mažos infliacijos rodikliais, kiek abejonių nekeliančia įžvalga, kad „esate tokie kaip mes“.
Visi šie klausimai šiandien svarbūs Moldovai. 2009-ieji atnešė jūsų šaliai daugybę politinių, finansinių ir socialinių iššūkių. 2010-aisiais laukia nei kiek ne mažiau iššūkių, todėl sėkmę laiduos tik Moldovos vyriausybės ir šalies visuomenės sutarimas ir stabilumas. Leiskite pasveikinti Jus sulaukus vienybės ir stabilumo 100-dienio. Tai rodo, kad Jūs jau išgyvenote sudėtingiausią laikotarpį. Norėčiau paraginti Jus laikytis vienybės, ypač pasibaigus naujajam rinkimų etapui.
Gerbiami svečiai,
Leiskite man trumpam atidėti Europos integracijos reikalus ir pereiti prie kitos svarbios temos – Padnestrės regiono. Jei Moldovos europietinimas priklauso nuo jos valios ir gebėjimo vykdyti reformas, tai antroji tema – Padnestrės klausimas – nėra vien Moldovos rankose. Mes visi gerai žinome, kad 5+2 formato derybų šalys (tarpininkaujančios ESBO, Rusija ir Ukraina; konflikto dalyviai Kišiniovas ir Tiraspolis; stebėtojos ES ir JAV) turi imtis atsakomybės ieškodamos perspektyvaus šio dirbtinai įšaldyto konflikto sprendimo, tačiau derybos vis dar nedavė jokių svaresnių rezultatų.
Lietuva gerbia Moldovos teritorinį vientisumą ir suverenumą. Moldovos žmonės turi teisę gyventi suvienytoje šalyje, kuri vykdo reformas ir artėja prie ES. Todėl Padnestrės regiono klausimas 2011 metais taps vienu iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų. Man buvo malonu išgirsti, kad naujoji Moldovos vyriausybė suvokia, jog šalies reintegracija prasideda nuo priešingų pusių dialogo. Metas veikti – laikas nelaukia!
Ponios ir ponai,
Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad mes gyvename didelių pokyčių ir milžiniškų galimybių laikmečiu. Moldovos žmonių ateitis buvo ir yra siejama su Europa. Nors ir esama skeptikų, tvirtinančių, kad Moldova nepriklauso Europos struktūrai, vis dėlto raginčiau jus įrodyti, kad jie klysta! Moldova gali priartėti prie ES, ir aš tikiu, kad vieną dieną ji taps ES nare. Kviečiu jus gerai atlikti namų darbus ir tuomet jūs netrukus būsite mielai pakviesti į ES.

Dėkoju už dėmesį.