Ministro Pirmininko A. Kubiliaus interviu „BBC World Service Radio“ laidai „World Business News“

Žurnalistas. Iki finansinės krizės Lietuvos ekonomika augo sparčiausiai visoje ES. Dabar ji yra viena iš tų, kurios turi daugiausiai rūpesčių, išgyvena gilią recesiją ir 14 % nuosmukį per pastaruosius metus. Praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Lietuva pirmoji atskilo nuo Sovietų Sąjungos, visi puoselėjo daug vilčių, tačiau neseniai atlikta apklausa parodė, kad vos pusė lietuvių pritaria šalies perėjimui prie demokratijos ir kapitalizmo. Prieš kelias valandas aš susitikau su Lietuvos Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi ir paklausiau jo, ką jis apie tai mano.

A. Kubilius. Žinoma, nelygu, kaip paklausite. Antra vertus, 70 % žmonių tvirtina, kad būdami ES nariai jie jaučiasi labai laimingi. Žinoma, turime vyresnių nei 50 metų žmonių kartą, kuri jaučia praeičiai savotišką nostalgiją ar sentimentus, todėl sako, kad gyventi galbūt buvo geriau, bet tai kartų klausimas. Jei paklausite jaunų žmonių, kaip jie dabar jaučiasi, jie atsakytų, kad neprisimena sovietmečio ir su viltimi žvelgia į ateitį, daugybė jų keliauja po visą pasaulį, ganėtinai daug šiuo metu gyvena Londone ar Didžiojoje Britanijoje, jie sugrįžta – kaip ir mano patarėjai, kurį laiką pagyvenę Londone, jie pasisemia žinių apie globalius dalykus, taigi reikalai keičiasi labai sparčiai.

Žurnalistas. Daugybė žmonių aiškiai jaučia, kad krizė niekada nebūtų prasidėjusi, jei Jūsų šalis nebūtų pasirinkusi kapitalizmo. Ar jie kažkiek teisūs?

A. Kubilius. Ne, aš nesusidūriau su tokiu žmonių požiūriu. Krizių ar ekonomikos recesijų tiesiog pasitaiko. Lietuvoje turiu pravardę, kadangi jau antrąkart esu Ministras Pirmininkas, buvau premjeras Rusijos krizės metu, esu ir dabar, pasaulinės krizės metu. Bet nemanau, kad ši krizė užklupo Lietuvą todėl, kad pasirinkome kapitalizmo kelią. Ne, absoliučiai ne.

Žurnalistas. Ir kokia gi Jūsų pravardė?

A. Kubilius. Krizių premjeras.

Žurnalistas. Krizių premjeras?

A. Kubilius. Taip, nes antrą kartą panašiomis aplinkybėmis einu Ministro Pirmininko pareigas.

Žurnalistas. Jūsų stojimo į ES sąlyga buvo atominės jėgainės uždarymas. Kai kurie žmonės sako, kas Jūsų energetika dabar pavojingai priklauso nuo Rusijos. Ar Jums tai kelia nerimą?

A. Kubilius.  Be abejo, mums neramu dėl to, kad mes esame priklausomi nuo Rusijos energetinių išteklių, bet mes taip pat matome labai teigiamus poslinkius Europos Sąjungoje, o būdami ES nariai, mes jaučiamės gerokai saugesni, jeigu kalbėtume apie šią priklausomybės nuo Rusijos išteklių problemą. Esama labai teigiamų poslinkių, kuriuos mes stengiamės įgyvendinti toliau.

Žurnalistas. Kokie yra Jūsų santykiai su Rusija? Ar jums atrodo, kad Kremliuje sėdi žmonės, kurie piktinasi tuo, kad jūs atsukote nugarą imperinei praeičiai?

A. Kubilius. Žinoma, mes matome, kas dedasi Rusijoje, galbūt ne viskas eina gera linkme, bet mes suprantame, kad Rusija taip pat patiria didžiulius pokyčius, o poimperinis sindromas yra ten dar stipriai įsigalėjęs. Be abejo, kai buvęs prezidentas ir dabartinis premjeras V. Putinas sako, kad didžiausia Rusijos tragedija yra Sovietų Sąjungos žlugimas, mes jaučiamės šiek tiek nesmagiai, suprantate?

Žurnalistas. Jūsų negąsdina tokie komentarai?

A. Kubilius. Hm, tarkim šitaip: Mes nesijaučiame saugesni. Žinoma, mes esame už gerus santykius su Rusija, tačiau geri santykiai su Rusija labai priklauso nuo Rusijos elgesio. Kartais ji daro klaidas, tad… Jų būtų galima išvengti, jei ES, JAV, kitos didžiosios valstybės padėtų Rusijai išvengti tokių klaidų.

Žurnalistas. Kokių klaidų bijote?

A. Kubilius. Na, pavyzdžiui to, kas nusitiko pernai tarp Rusijos ir Gruzijos, ar dar anksčiau metus taip vadinamo kibernetinio karo metu prieš Estiją. Aišku, kad į tokius dalykus reaguojame jautriai.

Žurnalistas. Bijote, kad ir jums patiems gali grėsti tas pats?

A. Kubilius. Žinoma. Todėl mes norime, kad Europos Sąjunga palaikytų gerus santykius su Rusija ir, kad šiuos santykius panaudotų padėdama Rusijai išvengti klaidų. Aš manau, kad tai, kas vyksta paskutiniuoju metu ir visos naujos ES iniciatyvos, tokios kaip Rytų partnerystė, paskatins daug teigiamų poslinkių, kurie, tikiuosi, prisidės prie to, kad visas regionas, tarp jų Rusija, Ukraina, Baltarusija ir mes, taptų daug saugesnis ir turėtų geresnes ateities perspektyvas.

Žurnalistas. Paskutinis klausimas. Esate Lietuvos Ministras Pirmininkas, tačiau prieš keletą metų jūs parašėte knygą „Kodėl krepšinis Lietuvoje gražesnis už politiką?“

A. Kubilius (juokiasi).

Žurnalistas. Ar tai vis dar tiesa?

A. Kubilius. Tikrai taip. Krepšinis laikomas antrąja Lietuvos religija. Tada, kai rašiau knygą, priklausiau opozicijai... Žinoma, kritiškai žvelgiau į tuometinis įvykius Lietuvoje.... ir teigiau, kad Lietuvos krepšinis yra daug geresnės formos nei politika.

Žurnalistas. Mano pašnekovas buvo Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius