L. e. Ministro Pirmininko pareigas Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2008 m. lapkričio 27 d.

Žurnalistas: Šiandien Seimas balsuos dėl kandidato į Ministrus Pirmininkus. Prezidentas pasiūlė Andriaus Kubiliaus kandidatūrą. Jūsų frakcija jau yra pareiškusi, kad jūsų frakcijai jis yra nepriimtinas. Kodėl, Premjere?

Premjeras: Iš tikrųjų Prezidentas padarė logiškai, jis pasiūlė didžiausios frakcijos lyderį ir tas sprendimas yra teisingas, jie jau turi valdančiąją daugumą. Tačiau mes, galbūt daugiau nepritariame dabar siūlomai programai dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai todėl, kad, mano požiūriu, konservatoriai, liberalų sąjūdis, liberalcentristai iš esmės apgavo rinkėjus. Jie tokių sprendimų nesiūlė rinkimų metu. Ypač didinti mokesčius, kas apskritai turėtų prieštarauti dešiniųjų, ypač liberalų ideologijai. Antras dalykas, jie apgavo rinkėjus ir tuo, kad jie sakė, kad jie turi programą. Dabar paaiškėjo, kad jie chaotiškai ir stichiškai mėgina sukurti.

Žurnalistas: Jie sako, kad nežinojo, kokia sudėtinga situacija Lietuvoje.

Premjeras: Tas irgi dar trečia netiesa, nes situacija visada yra žinoma, jeigu tik tuo domėsies. Tai tuo požiūriu, aišku, mes negalime palaikyti tokio lyderio, tokios programos. Na ir kitas dalykas, aš galvoju, kad kol kas Andrius Kubilius nėra nusiteikęs realiai imtis lyderystės. Jis pats nėra įveikęs savo baimių ir toliau gąsdina žmones, tas, aišku, veikia ekonomiką, kai daro tokius pareiškimus, tas tikrai negerina šalies situacijos. Priešingai, aš manau, kad kiekvienas lyderis, kad ir sunkioje krizinėje situacijoje turi daug atsakomybės imtis ant savęs. Jis turi įkvėpti žmones - ūkiui, ekonomikai, verslui daugiau optimizmo, siūlyti sprendimus. Tai tuo požiūriu, aš manau, mūsų frakcija realiai mato. Aš jau nekalbu apie kitokius sprendimus. Argi mes galime pritarti opozicijos teisių mažinimui? Argi mes galime pritarti naujų ministerijų steigimui?

Žurnalistas: O kur tos teisės mažinamos?

Premjeras: Argi mes galime pritarti ministerijų iškabų keitimui, kas kainuos vėlgi dešimtis milijonų litų. Opozicijos teisės mažinamos nuolat. Tai, pirmiausiai, nepasiūloma tiek Seimo pirmininko pavaduotojų, kiek buvo. Priminsiu, kad praeitoje kadencijoje buvo trys Seimo pirmininko pavaduotojai nuo opozicijos. Šiuo metu kol kas yra tik vienas.

Žurnalistas: Bet buvo kita situacija, buvo mažumos Vyriausybė.

Premjeras: Tai, matot, ar mažumos Vyriausybė, ar ne mažumos Vyriausybė, demokratinė opozicija jau turi savo tradicijas mūsų Seime, tai yra įteisinta mūsų Statute ir aš nemanau, kad reikia tas teises mažinti. Juo labiau, kad aš iš savo patirties galiu pasakyti, opozicija yra naudinga ir jos veikla turi būti plati ir tai visada yra naudinga valdžiai. Todėl ir kiti sprendimai, kurie dabar yra siūlomi Seime, kvepia, na tokiu tam tikru revanšizmo tvaiku ir norima įteisinti, pavyzdžiui ministerijose, daugiau politinių patarėjų. Tai reiškia - dar mažės kompetencija. Todėl šitie sprendimai mums nėra priimtini, o jų lyderis ir atstovas yra Andrius Kubilius.

Žurnalistas: Na, Jūs iš pat pradžių kritikavote ir dabar kritikuojate antikrizinį planą, Europos Komisija sako, kad šalims, kurios augimo laikotarpiu nepasirengė ekonominei žiemai, svarbiausias uždavinys yra subalansuoti biudžetą. Jūs nesuabsoliutinate šito uždavinio?

Premjeras: Aš nesu suabsoliutinęs. Yra šalių, kurios tą biudžetą buvo subalansavusios. Pavyzdžiui Estija, jos yra dar sunkesnėje padėtyje, nei Lietuva. Reiškia, kad priežastys yra kitos. Aišku, biudžetas yra svarbu, niekas šito neneigia, bet kol kas yra koncentruojamasi tik į biudžetą. Biudžetas tarsi tampa savitiksliu dalyku, o kur ekonomikos, kur ūkio skatinimo priemonės? Argi didinami mokesčiai paskatins ūkį? Priešingai. Argi didinami mokesčiai paskatins vartojimą, kas dabar ypatingai yra svarbu.  Aš jau nekalbu apie socialinę žmonių padėtį. Tai tas planas arba tie epizodai, kuriuos mes matėme viešojoje erdvėje, jie realiai blogina padėtį. Tai ar mes gyvename vardan biudžeto?

Žurnalistas: Bet sutikite, Premjere, jeigu toliau biudžeto surinkimas bus problemiškas, 500 milijonų nesurinksime, po poros mėnesių gali tekti nemokėti atlyginimų.

Premjeras: Taikomos priemonės dar labiau pablogins biudžeto surinkimą. Negi mes surinksime geriau biudžetą, jeigu mes padidinsime mokesčius. Gali pasakyti, kad pridėtinės vertės planas ir šiaip jau buvo įtemptas šiems metams. Tai jeigu mes dar padidinsime šituos mokesčius, plius padidinsime du kartus, nes mėginame naikinti PVM lengvatas, kurios turi labai realų socialinį atspalvį, tai mes tikrai nesurinksime dar daugiau, todėl mes ir kritikuojame šitą planą.

Žurnalistas: Jūs manote, kad surinkimas dėl mokesčių didinimo nepadidės.

Premjeras: Aš manau priešingai, kad sumažės. Nes tai yra vartojimo mokestis. Jei žmonės mažins vartojimą, tai sumažės ir surinkimas.

Žurnalistas: Tai ką Jūs siūlot, koks būtų Jūsų antikrizinis planas?

Premjeras: Siūlau nepanikuot. Blogiausia yra, kad lyderis, valdančioji partija yra tokioje panikoje – ir save gąsdina, ir kitus gąsdina. Pirmiausia turi būti nustatyta tiksli diagnozė – kas yra iš tikrųjų, kur yra tikrosios priežastys. Dar kartą sakau – biudžetas yra tiktai vienas epizodas, galbūt net ir pats pagrindinis. Pažiūrėkime, ką daro kitos šalys. Kitos šalys daro visiškai priešingus veiksmus, nei dabar siūloma. Visi jų veiksmai yra nukreipti į ką? Į vartojimo skatinimą, į smulkaus verslo sąlygų gerinimą, į investicijas, kas dabar yra labai svarbu. Pasižiūrėkite šiame plane – tos investicijos kaip tik yra mažinamos. Aš manau, kad tai yra neteisinga. Kitas dalykas, pakalbėkime apie skolinimąsi. Nėra visiškai tokia aklavietės situacija su skolinimusi. Plius Europos Sąjunga imasi priemonių, kurios turi padėti visom šalims, ir visu tuo reikia naudotis, kartu su ES, kartu su visomis kitomis šalimis.

Žurnalistas: O kaip Jūs, Premjere, vertintumėte tą vakar pasiūlytą Europos Komisijos ekonomikų gelbėjimo planą, kur numatyta 200 milijardų eurų...

Premjeras:  Vertinčiau labai teigiamai. Reikia mums galvot, kaip pasinaudot tuo, netgi jei ir maža dalimi pasinaudosime, tai bus mūsų nedidelei atvirai ekonomikai gana didelis dalykas. Aš taip pat labai teigiamai vertinu planą energetikai. Kaip žinote, svarstomas ir Baltijos jungčių planas, tai yra mums labai svarbūs dalykai. Neabejoju, kad čia mes gausime didesnį finansavimą namų modernizavimui, energijos taupymui. Nes kartu bus artimiausioje Vadovų Taryboje svarstomas ir vadinamas klimato kaitos paketas. Yra labai daug įvairių  įrankių ir galimybių, kuriuos mums siūlo ES.

Žurnalistas: Jūs sakėte, kad šitoj situacijoj pirmiausia, ko nereikia – tai panikuoti. Bet štai vakar girdim, kad net Lietuvos teismai neturi už ką mokėti už telefonus, už elektros energiją. Ar situacija tikrai ne dramatiška valstybės įstaigose?

Premjeras: Tai yra netiesa. Ji nėra dramatiška, taupyti reikia visiems. Bet kartais kai kurios žinybos nenori taupyti ir dėl to mėgina dramatizuoti situaciją. Ji nėra dramatiška, mes finansuojam visas sritis – ir universitetus, ir aukštąsias mokyklas, ir kitus projektus, krašto apsaugos projektus, ir visus. Ir vėlgi, jei klabėtume apie tą nesurinkimą, tai pažiūrėkime, koks jo dydis, palyginti su mūsų biudžetu. Tai nėra kažkoks išimtinis, juo labiau, kad biudžeto surinkimas turi tam tikrą periodiškumą, įvairūs mokesčiai yra renkami įvairiu laiku. Aš galiu pasakyti, kad trečio ketvirčio prognozės specialistų dėl biudžeto surinkimo buvo labai neigiamos. Bet biudžetas už tris ketvirčius buvo surinktas ir net šiek tiek viršytas.

Žurnalistas: O paskutinis ketvirtis kuo kvepia?

Premjeras: Paskutinis ketvirtis, aš manau, kad galbūt šiek tiek ir nebus surinkta. Bet kol kas tikrai tokios dramatiškos situacijos, apie kurią kalbama, nėra. Bet aš noriu pabrėžti, kad toks aukštų pareigūnų kalbėjimas kaip tik ir blogina situaciją. Čia yra blogiausia.

Žurnalistas: Rasa Juknevičienė kai kuriuos Jūsų Vyriausybės  ir įstaigų veiksmus, kaip Krašto apsaugos ministerijos pinigų išsimokėjimą, priedų, premijų išsimokėjimą, vadina tiesiog siautėjimu. Kaip Jūs reaguotumėt?

Premjeras: Na, man šiek tiek juokinga. Esamoji kandidatė į ministrus turėtų žinoti, kad yra krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymas, ir šitos vadinamos premijos iš tikrųjų yra tam tikri priedai prie atlyginimų... Nes mūsų kariai, dalyvaujantys misijose,  ir šiaip gauna vienus iš mažiausių, jeigu ne mažiausius atlyginimus. Manau, kad jie nusipelnė šitų išmokų, nes tarnyba nėra lengva, ypač įvairiose misijose. Juo labiau, kad šiuo metu mes esam reformos stadijoje, pereiname prie profesionalios kariuomenės. Tai aš labai sunkiai įsivaizduoju, kaip mes suformuosime gerą profesionalią kariuomenę, jeigu valstybė nevykdys savo įsipareigojimų. Reikia turėti pagrindą neišmokėti, tarkim...

Žurnalistas:  Premjere, tai anot Jūsų, ir kitos ministerijos gali mokėt premijas, tokiu metu?

Premjeras: Dar kartą galiu pasakyti, kad čia yra kariai, čia ne ministerijos, nereikia painioti.

Žurnalistas: Bet ir ministerijos valdininkai...

Premjeras: Ir ministerijos valdininkų dalis taip pat dalyvauja misijose. Mes šiandien pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymą neturime pagrindo neišmokėti. Priminsiu Jums – tokių sprendimų buvo labai daug. Beje, pirmoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir padarė – neišmokėjo įvairių atlyginimų dirbantiems pensininkams. Tai dabar šitie visi klausimai vėl yra biudžete. Taip pat, beje,  ir tiems patiems teisėjams neišmokėta, vėl tai yra biudžete.

Žurnalistas: Bet, Premjere, ekonominis sunkmetis ne pagrindas neišmokėti...

Premjeras: Ekonominis sunkmetis ne pagrindas, bet vėl šitie visi klausimai sugrįžo į biudžetą.

Žurnalistas: Ir pabaigai dar kelios minutės – naujas skandalas aplink valstybės saugumo departamentą. Štai vienas iš žurnalistų, politikos apžvalgininkų, sako, kad susitikime su valstybės saugumo departamento pareigūnu jam buvo vos ne tiesiai sakoma nekritikuoti tam tikrų demokratinių valstybės institucijų. Kaip Jūs tai vertintumėt, Premjere.

Premjeras: Nu man šiek tiek juokinga, aš labai stebiuosi, kad toks patyręs žurnalistas kaip Kęstutis Girnius taip sureikšmino ir sutirštino šitą dalyką. Susidaro toks įspūdis, kad jis reikalingas tam, kad konservatoriai pasinaudotų šia proga ir atrodo, kad jie tuoj pat ir sureagavo ir jau kviesis VSD vadovą, tiktai tam, kad pakeisti vadovą arba vadovybę. Aš čia nieko nematau ypatingo. VSD pareigūnai turi teisę kalbėti apie tai, gali jie ir klysti, bet yra pagal įstatymą ir preventyvi veikla. Čia nematau jokio skandalo, jokios čia spaudos laisvės nėra. Tikrai Kęstutis Girnius gali kalbėti, rašyti ką tik nori, čia yra jo reikalas, niekas jam neuždraudė ir neuždraus – Lietuvoje yra spaudos laisvė. Visiškai bereikalingai tirštinama situacija, galbūt net ir sąmoningai – tam, kad vėl surasti pagrindą ...kokiam nors eiliniam VSD skandalui ir jeigu ši naujoji dauguma nuo to pradės, tai nebus pats sėkmingiausias jų darbas. 

Žurnalistas: Bet pats principas – kai specialiosios tarnybos pareigūnas ateina ir kalbasi su žurnalistu, sako, ką jam kritikuoti, ko nekritikuot – jis Jums priimtinas atrodo?

Premjeras: Ar tai yra teisybė? Aš negaliu šito komentuot, nes nežinau, tai yra matyt kol kas paties Kęstučio Girniaus traktavimas. Ar tokia buvo teisybė? Aš galvoju, kad ne visiškai taip. Aš galvoju, kad šiek tiek buvo kitaip. Čia yra jo traktavimas, bet aš manau, kad VSD vadovas paaiškins Parlamentui.

Žurnalistas: Nebijot, kad Lietuva po tokių dalykų gali smuktelt pagal spaudos laisvės indeksą?

Premjeras: Ne, aš nemanau. Aš manau, kad mūsų spaudos laisvė yra įteisinta įstatymuose, pagaliau daug kas priklauso ir nuo pačių žurnalistų, nuo jų principingumo ir drąsos, beje.

Žurnalistas: Tai Kęstučio Girniaus principingumas – kaip Jūs jį komentuotumėt šituo atveju? Jis teisingai pasielgė?

Premjeras:. Aš nemanau, kad jis teisingai pasielgė, aš manau, kad jis bereikalingai sureikšmino šitą situaciją.

Žurnalistas: Ji neverta tokio reikšmingumo?

Premjeras: Mano požiūriu neverta ir dar kartą sakau – būtų labai blogai, jei parlamentas, tai yra dabartinė valdančioji dauguma taip reaguotų, kaip ji dabar sureagavo.

Žurnalistas: O ko ji sieks? Jūs sakot, kad gali būti siekiama pasinaudojant situacija – pakeisti žmones, vadovus?

Premjeras: Būdami opozicijoje jie to paties siekė. Nepavyko turbūt iki galo, tai dabar siekiama toliau.

Žurnalistas: O Jūsų frakcija kaip reaguos, jei prasidės parlamentinis tyrimas dėl to?

Premjeras: Aš dar kartą sakau – mano požiūriu, tai būtų didelė klaida. Mes jau geroką pusmetį, jei ne metus, neleidom normaliai mūsų pagrindinei specialiai tarnybai dirbti. Tai jeigu vėl bus tokia situacija, tai mes vėl padarysim žalą savo nacionaliniam saugumui.

Žurnalistas: Tai Jus tenkina tos tarnybos darbas, Premjere?

Premjeras: Aš manau, kad ji turi būti kontroliuojama, kaip priklauso pagal įstatymą, bet neturi būti skandalizuojama dirbtinai.

Žurnalistas: O kol kas parlamentas ją kontroliuoja ar ji parlamentą?

Premjeras: Aš manau, kad parlamentas pakankamai kontroliuoja pagal esamus įstatymus, yra visokių kontrolės svertų, pirmasis yra biudžetas. Yra ataskaitos periodiškos, ir Vyriausybė, beje, daro ataskaitą apie nacionalinį saugumą, dalis tos ataskaitos apima ir šitą tarnybą. Parlamento komitetai atitinkami turi teisę paklausti, išgirsti atsakymus, bet tai nereiškia, kad visa tai turi būti viešinama ir skandalizuojama.

Žurnalistas: Dėkui, kad atėjote į Žinių radiją. Priminsiu, kad laidoje dalyvavo Ministras Pirmininkas, tiesa, laikinasis Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.