L. e. Ministro Pirmininko pareigas Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2008 m. lapkričio 20 d.

Žurnalistas: Ar jau pasveikinote naujai išrinktą Seimo Pirmininką Arūną Valinską?

Premjeras: Taip, pasveikinau.

Žurnalistas: Jūs asmeniškai ar socialdemokratai?

Premjeras: Aš asmeniškai pasveikinau.

Žurnalistas: O partija?

Premjeras: Negaliu pasakyti, nes nebūnu visą laiką Seime, kaip žinote.

Žurnalistas: Bet partija kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Ne tiek partija, kiek Jūsų partijos atstovai, Seimo nariai dėl Seimo Pirmininko rinkimų teisėtumo, skaidrumo. Ko siekiate?

Premjeras: Tai netrukdo pasveikinti išrinktąjį Seimo Pirmininką. Mes galvojam, kad pažeidimų būta. Tai liudija net žurnalistai. Antrasis balsavimas buvo akivaizdžiai  neskaidrus. Valdančiosios koalicijos Seimo nariai buvo verčiami rodyti savo biuletenius, tai pažeidžia slaptumą. Tai yra pirma, o antra, kyla abejonių ar apskritai buvo galima antrą kartą šią kandidatūrą kelti, nes pirmuoju balsavimu buvo tik viena kandidatūra, prieš ją nubalsavus, išreiškiamas nepasitikėjimas. Tokios yra Seimo statuto normos. Opozicijos reikalas yra tokius pažeidimus fiksuoti. Tai yra pagrindinė opozicijos pareiga.

Žurnalistas: O ko Jūs tikitės iš Konstitucinio Teismo? Jeigu jis pasakys, kad pagrįsti pažeidimai, kas tada, kas toliau?

Premjeras: Tada nauji Seimo Pirmininko rinkimai. Mes tikimės, kad viskas turi būti pagal įstatymus. Argi mes galime ne pagal įstatymus, juos pažeidžiant turėti parlamento pirmininką, pagrindinės įstatymų leidžiamosios valdžios vadovą.

Žurnalistas: Tai jeigu trumpai, Jūs  pone Kirkilai, siekiate naujų Seimo Pirmininko rinkimų?

Premjeras: Mes nesiekime, mes siekiame aiškumo ir skaidrumo.

Žurnalistas: Tai kaip ta pirmoji naktis, Seimo darbo pirmoji naktis? Kaip ją būtų galima apibūdinti, ką ji parodė? Ką ji parodė apie koaliciją? Ką ji leidžia spęsti apie opoziciją? Iš principo atrodo, kad koalicija perteklinė, bet išrinkti Seimo Pirmininką netaip jau paprasta. Ką tai reiškia, Premjere?

Premjeras: Tai reiškia, kad pačioj valdančiojoje koalicijoje nėra galutinio sutarimo, tai yra pirma. Galbūt nesutariama dėl programos, galbūt didžiausia valdančiosios koalicijos dalis -  konservatoriai - nusprendė Seimo Pirmininką  pamokyti, nusprendė paaiškinti, kas čia yra tikroji valdžia ir kad jis turi jų klausyti. Galima spėlioti, ko iš tikrųjų buvo siekiama. Bet aš manau, kad daugiausiai nenubalsavo pirmajame rate už poną Arūną Valinską būtent konservatoriai. Tai reiškia, kad konservatoriai imasi diktuoti savo sąlygas jaunesniems koalicijos broliams.

Žurnalistas: O pats Seimas yra pajėgus dirbti po tos pirmos nakties chaoso? Kaip Jūs vertintumėte paties Seimo pajėgumą dirbti ir vesti šalį iš ekonominio sunkmečio?

Premjeras: Aš manau, kad Seimas pajėgus dirbti. Manau, kad naujieji Seimo nariai per kurį laiką įgis patirties ir valdančioji koalicija prisiėmė atsakomybę, jie sudarinėja programą ir jie turi dirbti, jie privalo dirbti. O opozicijos reikalas yra pastebėti tai, kas daroma neteisingai, kritikuoti ir siūlyti alternatyvas. Mes tą ir darysim.

Žurnalistas: Kaip vertinate Česlovo Juršėno neišrinkimą Seimo Pirmininko pavaduotoju?

Premjeras: Vertinu kaip smulkų kerštavimą. Manau, kad tai yra kerštavimas. Pats Arūnas Valinskas  ne kartą yra pareiškęs, kad jisai norėtų, jog Česlovas Juršėnas būtų Seimo vadovybėje, tai pirma. Antra, aš vertinu kaip Seimo opozicinių galių apribojimą. Kadangi, kaip Jūs žinote, prieš tai buvusiame Seime, Seimo vadovybėje buvo net trys opozicijos atstovai, Seimo pirmininko pavaduotojai. Šiuo metu yra išrinktas tiktai vienas ir keturi pavaduotojai nuo daugumos. Tai atrodo, kad būtent dėl šitų priežasčių, kad valdančioji dauguma jaučiasi netvirtai, jie stengiasi užimti kuo daugiau postų ir mažinti opozicijos galimybes Seime, nors tokios tradicijos jau yra. Mane šiek tiek juokina, kai konservatoriai pareiškė, kad štai atiduos Seimo Audito komitetą, Antikorupcijos komisiją, tai yra sena tradicija. Čia nieko atiduoti papildomai nereikia, tai visada priklauso Seimo opozicijai. Prieš tai šitie postai priklausė opoziciniams konservatoriams.

Žurnalistas: Bet, pone Premjere, štai keli postai ir Seimo vicepirmininko postas, ir Audito komiteto postas... Seimo vicepirmininko postas jau atiteko Darbo partijai, Audito komiteto postas  taip pat gali atitekti Darbo partijai. Koks yra Darbo partijos vaidmuo šiame Seime? Jūsų partija, Tvarka ir teisingumas save artikuliuojate kaip opozicines jėgas, o Darbo partija, kokį ji žaidžia žaidimą?

Premjeras: Na, aš nemanau, kad čia Darbo partija žaidžia kažkokį žaidimą. Darbo partija taip pat pasiskelbė opozicine jėga. Tai čia aš manau, kad tiesiog vėl mėgina suskaldyti opozicijos jėgas būtent valdančioji koalicija. Jie įsivaizduoja, kad tokiu būdu mus susilpnina, sukiršins ir opozicija bus silpnesnė, tai taip pat labai negarbingas žaidimas.

Žurnalistas: O kiek Seimo opozicija bus pajėgi vieningai dirbti – kaip Jūs manot?

Premjeras: Aš neabejoju, kad ji kuo toliau, tuo greičiau susivienys. Dabar yra pradžia, visų mūsų opozicinių partijų situacija prieš rinkimus buvo skirtinga, bet tie patys rinkimai turėjo, aišku, daug poveikio – vienas kitą kritikavom. Bet kai tiktai bus pateikta antikrizinė programa – kurią aš vadinu krizės gilinimo programa – tai neabejoju, kad opozicija susivienys.

Žurnalistas: Jūs tikitės tapti opozicijos lyderiu?

Premjeras: Aš manau, kad tai yra teisinga – kad didžiausios opozicinės frakcijos arba partijos lyderis tampa opozicijos lyderiu – taip yra visam pasauly, čia nieko naujo nėra.

Žurnalistas: O, pone Premjere, ar turės pasekmių, tarkim, Jūsų bendradarbiavimui su opozicine Tvarka ir teisingumu tai, jog iš jos lyderio Vyriausybė dabar siekia atimti diplomatinį pasą?

Premjeras: Niekas nesiekia atimti diplomatinio paso, nei iš jos lyderio... apskritai įstatymai netaikomi vienam asmeniui. Reikėtų šitos praktikos atsisakyt. Tai yra diplomatinės tarnybos pataisos, tokių pasų diplomatinių išdalinta yra daug, ir politikams tiems patiems. Ir turi būti šioj srity tvarka, nes to reikalauja tarptautiniai mūsų susitarimai, įskaitant ir bevizį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Turi būt šioje srity tvarka.

Žurnalistas: Tai ar turės pasekmių tai, ar ne?

Premjeras: Aš nematau – kur ir kokios čia gali būti pasekmės. Jeigu Seimas priims kokį nors kitokį sprendimą – tai toks ir bus įstatymas. Man atrodo, kad šitoj srity turi būti labai aiški tvarka, turi būti tam tikri terminai naudoti diplomatinį pasą, jeigu tu toj tarnyboj arba politikoj nebesi. Tai čia niekam netaikoma asmeniškai – tokios normos yra daugelyje pasaulio šalių.

Žurnalistas: Premjere, šiandien Prezidentas atvažiuoja į Seimą, tikimasi, kad jis galbūt pateiks oficialiai kandidatą į Ministrus Pirmininkus, kuriam paves formuoti šalies Vyriausybę. Jūsų frakcija, Jūsų partija – kiek ji rimtai ruošiasi egzaminuoti būsimus ministrus, Premjerą, kiek dar laiko gali trukt dėl opozicijos aktyvumo Vyriausybės formavimas? 

Premjeras: Aš manau, kad galima Vyriausybę suformuoti per tas skirtas penkiolika dienų – yra kandidatas į premjerus ir ministrai turi susitikti su visomis frakcijomis, su visais komitetais, kurie to pageidaus, pristatyti, aišku, pirmiausia savo programą. Mūsų frakcija ruošiasi tam rimtai – mes tą programą išnagrinėjom, yra pas mus frakcijoj darbo grupė ir mes savo klausimus jiems pateiksim. Mums labai daug abejonių kelia programa, kuri koncentruojama išimtinai beveik į mokesčių didinimą ir biudžeto surinkimą. Iš vienos pusės, biudžeto surinkimas aišku yra svarbus dalykas, tačiau iš kitos pusės, ekonomikos lėtėjimo sąlygomis visoje Europoje ir pasaulyje – didinti mokesčius čia yra neteisinga, aš negirdėjau, kad nors bent viena šalis, bent viena šalis, sakysim, Estija ar Latvija, jau seniai yra daug didesnėj krizėj negu Lietuva, jau turi recesiją iš esmės, Lietuva kol kas dar turi pliusinį augimą – plius 3,1 procento, nors, aišku, Jūs žiniasklaidoje šitos informacijos nesurasit, bet čia jau detalės. Taigi mokesčių didinimas iš tikrųjų yra visiškai neteisingas kelias, aš jau nekalbu apie tai, kad toje programoje numatyta bloginti sąlygas, ypač smulkiam verslui, kas vėlgi yra neteisinga, nes būtent ekonomikos lėtėjimo sąlygomis ši sritis atsiduria sunkiausioj padėty, bet ji kaip tik yra labiausiai gyvybinga ir ji palaiko ir vartojimą, ir paslaugas, ir daugelį kitų dalykų. Todėl, mūsų požiūriu, atrodo, kad vadinama antikrizinė programa konceptualiai yra neteisinga ir jinai tarnauja iš esmės tiktai bankinei sistemai, naudinga tik bankinei sistemai, deja.

Žurnalistas: O kur čia nauda bankams, kur Jūs matot tą naudą?

Premjeras: Na, krizės kaštai tiesiog perkeliami mokesčių rinkėjams ir biudžetui. Tiesą sakant, aš dėl to ir nesistebiu, nes man atrodo, kad tik bankininkai ir konsultavo šitos programos ruošimą.

Žurnalistas: Bet ponas Andrius Kubilius sako, kad gyvename ant tiksinčios bombos ir jo užduotis kažkaip pamėgint surast laidelį ir tos bombos tiksėjimą sustabdyti. Tai, kaip jis apibūdina ekonominę situaciją, Jūsų nuomone, tai tinkama metafora ar ne?

Premjeras: Manau, kad visiškai netinkama, nes mūsų šalies ekonomika turi labai daug stiprių vietų, kaip minėjau, kol kas mes dar augame ir augame sparčiausiai Europos Sąjungoje. Aišku, mus veiks kitų šalių lėtėjimas ir sunkiausia bus eksportuojančioms sritims, nes kitos šalys mažiau vartos, reiškia mums reikia skatinti savo vidaus vartojimą. Tai jokiu būdu negalima didinti pridėtinės vertės mokesčio ir kaip tik skatinti žmones, kurie gauna vidutines ir mažesnes pajamas, ne mažinti jų galimybių, o priešingai. Mūsų situacija yra skirtinga, reikia išanalizuot įdėmiai, o ne vien pult į paniką ir aiškinti, kad čia kažkokios tai bombos. Mūsų šalies ekonomika turi daug tvirtesnį gamybos pagrindą, negu, tarkim, Latvijos arba Estijos, jie remiasi daugiau paslaugomis, jų finansinis sektorius yra didesnis, yra daug dalykų, kuriuos reikia įdėmiai išanalizuot ir nepult į paniką. Mano požiūriu, jeigu Jūs klausiate apie vertinimą, ta yra panikavimas tiesiog, o panika yra pats blogiausias patarėjas, ypač Vyriausybės vadovui.

Žurnalistas: Premjere, apibendrinant – kokių pasekmių antikrizinis planas ir jo įgyvendinimas gali turėti mūsų ūkiui, gyventojams, socialinės atskirties padėčiai?

Premjeras: Jis būtent pirmiausia ir palies tuos žmones, kurie gauna mažiausias pajamas, įskaitant ir pensininkus.  Nes numatoma panaikinti PVM lengvatas, tai reiškia, kad brangs vaistai, šiluma, kitos prekės ir paslaugos. Tai tos pasekmės yra negatyvios. Dar kartą sakau – visi krizės kaštai užkraunami biudžetui ir žmonėms, mokesčių mokėtojams. Aišku, labiausiai pajus tie, kurie gauna mažesnes pajamas. Bankų krizę sukėlė bankininkai, įvairios investicinės bendrovės, tiesa, ne mūsų šalyje, bet kitur. Ir dabar mėginama visa tai perkrauti ant mokesčių mokėtojų pečių.

Žurnalistas: Jūs manot, kad turtingųjų, tų, kurie gauna viršpelnius vos ne milijardinius, šitas planas nepalies?

Premjeras: Kažkiek palies, nes numatoma ir pelno mokestį padidinti, bet vis tik juos palies mažiau negu kitus.

Žurnalistas:  Ir baigiant mūsų pokalbį, Premjere,  kaip čia atsitiko – kodėl Ūkio ministerija tapo STT klientė?

Premjeras: Ne man čia turi būti tas klausimas. Aš manau, kad Vyriausybė, kartu ir Ūkio ministerija vykdo atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją ir ieško būdų, kaip Lietuvai pastatyti suskystintų dujų terminalą. Buvo ilgai diskutuojama ir nuspręsta eiti būtent tuo keliu, kad valstybė valdytų jame keturis penktadalius. Mes tuo tikslu įsteigėm įmonę, yra vykdoma studija, kuri turėtų atsakyti į klausimus, kur turi būti terminalas, kokio pajėgumo ir panašiai. Alternatyva Lietuvai gyvybiškai būtina. Šiandien matome pagal dujų kainas, kad, jei mes neturėsime kokios nors alternatyvos, panašios alternatyvos kaip ir Būtingės naftos terminalas, tai mes jokių būdu negalėsime tų kainų sumažinti. Priklausysime tik išskirtinai nuo naftos kainos konjunktūros. Susidaro visiškai kitokia situacija.

Žurnalistas: Premjere, bet, matyt, STT to netiria, ar reikalingas Lietuvai terminalas, jie tiria skaidrumą. Ar skaidriai tai daroma? Jie tiria, ar skaidriai steigiama įmonė. Kaip Jūs ta vertinate? Nes Andrius Kubilius sako, kad opozicija nieko nežinojo...

Premjeras: Tai ne kartą svarstyta – ir Strateginiame komitete. Galbūt yra kokie nors pažeidimai, galbūt abejojama dėl to, kad mes pasirinkom ne konkurso, o viešos apklausos kelią. Tą leido Viešųjų pirkimų tarnyba. Galbūt yra ir kitokių abejonių. Tai aš nieko blogo nematau, jog STT ištirs. Mes ir patys, kiek aš žinau, ministras prieš tai buvo kreipęsis į STT. Mes ir dabar kviečiam į tolesnę darbo grupę dalyvauti ir Valstybės kontrolę, ir STT, ir VSD. Tuomet bus įvertintos akcijos ir kiti klausimai. Nes čia tiktai mažytė įmonė pačiai pradžiai. Ta įmonė, kuri jau statys ir finansuos terminalo statybą, bus įsteigta vėliau. Mes galimos naujos Vyriausybės prašymu atidėjom šitą sprendimą.

Žurnalistas: Na, o kas atsitiktų, jei paaiškėtų, kad ta pradžia buvo padaryta su teisinėmis problemomis? Kas toliau, Premjere?

Premjeras:  Reikėtų jas ištaisyt. Tas, kas bus pasakyta, kur buvo pažeidimai, juos reikės ištaisyt, jeigu tokie yra.

Žurnalistas: O atsakomybės problema pareigūnų.

Premjeras: Atsakomybės problema visada yra, bet žmonės irgi ne dievai, nebūtinai jie klaidas daro sąmoningai ar kokias nors blogais tikslais.

Žurnalistas: Gali dar būti ir dėl kokių nors interesų

Premjeras: Galbūt.

Žurnalistas: Dėkui, Premjere, ačiū, kad sutikote pasikalbėti.