L. e. Ministro Pirmininko pareigas Gedimino Kirkilo interviu Žinių radijui 2008 m. gruodžio 4 d.

Žurnalistas: Paskirtasis Premjeras Andrius Kubilius šiandien, kaip skelbiama, turėtų pristatyti Seimui penkioliktosios Vyriausybės programą. Nors Seimo darbotvarkėje šitas klausimas yra įtrauktas, bet kol kas Vyriausybės programa nėra įregistruota. Priminsiu, kad  teisės aktas turi būti įregistruotas 24 valandos iki pateikimo. Premjere, kaip Jūs matote šitą situaciją, kaip čia gali būti?

Premjeras: Gali būti, kad iš tikrųjų tokia norma yra, nes pirmiausiai Seimo nariai turi susipažinti su programa, nes jinai gana didelė, apie 90 puslapių, kaip paprastai būna Vyriausybės programa.

Žurnalistas: Jūs dar jos ant savo stalo neturite?

Premjeras: Aš turiu ją. Turėjau vakar vakare vėlai, mes ją gavome. Bet tai yra neoficialus projektas, oficialiai jis dar neužregistruotas.

Žurnalistas: Tai reiškia, kad pateikimo nebus šiandien.

Premjeras: Šiandien pateikimo tikrai nebus, tai arba bus kviečiamas  neeilinis posėdis penktadienį, arba bus pristatyta antradienį.

Žurnalistas: Na, Jūs sakote, kad vakar vakare jau gavote programą, 95 puslapiai. Programa buvo internetu išplatinta vakar vakare ir žiniasklaidai tuo pačiu. Kas Jums užkliuvo, spėjote susipažinti su pagrindinėmis nuostatomis?

Premjeras: Taip. Mes, Socialdemokratų partijos prezidiumas, šiek tiek svarstėme ir mes šiandien pareikšime savo poziciją ir frakcijos, ir prezidiumo. Aišku, mes nepritariame mokesčių didinimui, PVM lengvatų mažinimui. Ypač vaistams, kitoms socialiai jautrioms sritims. Taip pat nepritariame smulkaus verslo sąlygų bloginimui. Iš esmės jis yra naikinamas.

Žurnalistas: Tai kaip tada tą biudžeto skylę užlipdyti? Penkių milijardų ar daugiau.

Premjeras: Galiu pasakyti, kad kol kas nė viena Europos Sąjungos šalis tokiu keliu neina. Priešingai. Smulkus ir vidutinis verslas yra laikomas vienu iš atraminių dalykų, kurie gali padėti išgyventi krizę, ir Europai taip pat. Be to, jį sunaikinus, aišku, sumažėja konkurencija ekonomikos viduje ir vėlgi dar labiau monopolizuojasi šalies ūkis, nes pirmiausiai taikoma į tas verslo rūšis, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, kurios nepatinka, tie smulkūs patentininkai, kurie konkuruoja su statybų bendrovėmis. Jos priverstos juos samdytis, tai yra gerai, mano požiūriu. Tai jeigu dabar būtų priimti tokie sprendimai, tai konkurencija šalies ūkyje dar labiau sumažėtų. Aš nepamačiau šiame plane realių skatinimo priemonių.

Žurnalistas: Premjere, Jūs sakote, kad patentininkai yra gerai, bet tuomet patentininkų mokesčiai eina į šešėlį.

Premjeras: Netiesa, patentininkai moka patentą ir,  pavyzdžiui, Europos Sąjungoje ir socialistai Europos Sąjungos jie mąsto taip, jog geriau kai žmogus dirba, moka patentą. Klausimas koks turi būti patento mokestis, bet geriau, kai jie dirba, negu eina pašalpų. Tai čia visiškai aiški logika.

Žurnalistas: Taip sakant, darbo vieta yra Nr.1 Europoje?

Premjeras: Taip, darbo vieta yra pagrindinis dalykas, nes nedarbas sparčiais tempais  ateina į Europą, o tai reiškia, kad ir mus palies, nes mes esame atvira ekonomika, esame eksportuojanti šalis, tai reiškia, kad kitų šalių žmonės mažiau pirks mūsų prekes ir priešingai, tai dar vienas punktas. Ir Europos socialistai priėmė manifestą specialų, specialią programą, tai yra ir vartojimo skatinimas. Iš esmės yra keli punktai – investicijos į mokslą, inovacijos, verslo skatinimas, vartojimo skatinimas ir kaip tiktai būtent šitom pozicijom penkioliktosios Vyriausybės programa neatliepia. Netgi priešingai, sakyčiau, dažniausiai blogina situaciją.

Žurnalistas: O vartojimo skatinimas, Jūs paminėjote Socialistų partijos manifestą, Tarybos manifestą. Buvot nuvykęs. Visgi vartojimo skatinimas kokiomis priemonėmis?

Premjeras: Viena iš priemonių yra net pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, jokiu būdu ne didinimas. Apskritai pati Europos Sąjunga visa svarsto, galbūt visoj Europos Sąjungoj mažinti pridėtinės vertės mokestį, nes šitas mokestis labiausiai vienaip ar kitaip paliečia vartojimą.

Žurnalistas: Bet gal kitos šalys neturi tokių biudžeto deficitų kaip mes, turi gal sukaupę stabilizavimo fondus?

Premjeras: Priešingai, priešingai – daugelis šalių turi daug didesnį deficitą, paprastai net dvigubai negu mes. Priešingai yra. Aišku, Europos Sąjunga svarsto ir krizės įveikimo programą, kurioje numatomi ir įvairūs fondai. Pirmiausia tie fondai – smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Ir jie, aišku, bus įkurti. Todėl kaip tik priešingai – daugelis šalių ketina skolintis ir jos skolinsis. Pasakyčiau, kad net buvo Madride pasisakymai gana griežti, pavyzdžiui, Ispanijos Premjeras Zapatero, kuris pasakė, kodėl gi mes prisirišam prie tokių skaičių kaip 3 procentai. Kas čia, sako, per mistinis skaičius. Mes konkuruojam su Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika, kuri kaip tik priešingai elgiasi – skolinasi, o mes esam suveržę ir pastatę save į tokius rėmus ir darom mūsų ekonomiką nekonkurencinga. Todėl šitoj situacijoj koncepcija ir socialistų, beje, ir dešiniųjų, kas įdomiausia, yra visiškai priešinga tam, kas siūloma yra penkioliktos Vyriausybės programoje.           

Žurnalistas: Ar Jūs norit pasakyt, kad Europa krypsta į „laisvinimą“ deficitų?

Premjeras: Gali būt, kad taip. Bet iš kitos pusės, pavyzdžiui, socialistai siūlo ir stipresnį finansinių institucijų reguliavimą. Juk pagrindinė krizės priežastis yra ne šalių biudžetai. Pagrindinis dalykas yra tai, kad finansinės rinkos, bankai buvo menkai kontroliuojami ir tuo pasinaudoję jie, aišku, sukėlė tą sumaištį, kuri dabar yra pasaulyje. Todėl reguliavimas griežtesnis, skaidrumas bankų veiklos, štai kur yra pagrindiniai akcentai, kuriuos, beje, svarsto ne tik Europos Sąjunga, bet ir naujasis Amerikos prezidentas Obama ir jo komanda. Beje, jo komandos nariai taip pat dalyvavo Madride, pasisakė, kokia bus Obamos politika ateityje. Žurnalistas: Ir pone Premjere, dar grįžtant prie penkioliktosios Vyriausybės programos, mokesčių reforma, visuotinis taupymas, kaip skelbiama, biudžetui turėtų laimėti daugiau kaip keturis milijardus – du milijardus iš taupymo, penkiolika procentų valstybinėms institucijoms bus įvestas taupymo režimas, mokesčių reformą mes žinom – 19 procentų PVM, 20 procentų gyventojų pajamų mokestis ir pelno įmonių mokestis. Ir tai, skelbiama, padės surinkti keturis su trupučiu milijardo. Įtikina Jus tai ar ne?

Premjeras:. Ne, manęs neįtikina, nes, matot, pridėtinės vertės mokestis 19 procentų, bet realiai jis didėja dar daugiau, kadangi panaikinamos yra mokesčių lengvatos. Aš manau, kad greičiausiai pridėtinės vertės mokesčio padidinimas neleis surinkti kaip tik to, kas yra numatyta. Todėl, kad ekonomika yra ne buhalterija ir ne aritmetika. Žmonės yra gyvi – jie realiai vartoja, reaguoja, ir jeigu mokesčiai padidėja, o kai kuriose srityse labai stipriai, pavyzdžiui, vaistams realiai padidės 15 procentų, jie ir taip yra brangūs, daugeliui žmonių neprieinami. Tai dabar planas didint mokesčius, o po to kažką tai šelpt, mano požiūriu, yra visiškai neteisingas.

Žurnalistas: Bet Premjere, Jūsų buvo tokia tezė, kad deficito dydis nėra tokia didelė problema. Iš kitos pusės, Jūs sakot, kad skolinimasis, galimybė pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, yra neigiamas dalykas. Tai iš kur tuomet, kaip tą deficitą sutvarkyti?

Premjeras: Aš nesakiau, kad skolinimasis yra neigiamas dalykas. Aš tiktai pasakiau, būdamas Premjeru, tuo metu, kad ponas Šemeta dar ne ministras ir neturi teisės daryti tokius pareiškimus. Nes, pavyzdžiui, jie mus pasiekė Madride ir pasiekė visiškai kitaip, nei čia buvo pasakyta, neva tai Lietuva jau veda darybas su Tarptautiniu valiutos fondu. Tai yra dar labiau mes bloginam savo situaciją, skleidžiam neigiamas žinias, investuotojams pirmiausia, nors atrodo ir siekiam investicijų. Tai tokie pareiškimai neturi būti daromi anksčiau laiko.                  

Žurnalistas: Bet pats skolinimasis – yra neigiamas dalykas Lietuvai? Kaip Jūs įvertintumėt? Šiuo metu, kad ir Tarptautinio valiutos fondo?

Premjeras: Jeigu to reikėtų,. Tai Lietuvoj dar nėra tokia situacija, kad mums reikėtų skolintis.

Žurnalistas: Bet ponas Šemeta ir sako, tai yra paskutinis žingsnis, dabar to nereikia, bet ateityje gali prireikti. Gal čia interpretacijų problema?

Premjeras: Manau, kad reikia labai atsargiai kalbėti viešoj erdvėj. Šitam kontekste viešoj erdvėj reikia kalbėt labai atsargiai ir tiksliai. Čia esmė yra.       

Žurnalistas: O kam tas atsargumas, jei iš tikro valstybėje problemos? Tai gal reikia greičiau sakyti tiesą ir stoti į eilę.

Premjeras:. Manau, kad čia nereikia jokios eilės. Tarptautinis valiotos fondas ir kiti instrumentai Europos Sąjungoje tam bus ir skirti visoms valstybėms, jeigu joms to reikės. Taip, kad čia nėra jokios prasmės dar skatinti kažkokią įtampą, paniką. Visiškai nėra jokios prasmės. Jei reikės – tai reikės, kol nereikia -  nereikia apie tai kalbėt.

Žurnalistas: Tai šiuo metu, Jūsų nuomone, apie tai kalbėt nereikia ir to daryt nereikia. Bet yra dar, beje, teorija, kuri sako, kad tai, kas vyksta Latvijoje ir Estijoje, mūsų atsilikimas yra pusė metų iki to. Jūs sutinkate su tuo, kad mes „važiojame“ į tą situaciją?

Premjeras:  Kategoriškai nesutinku. Ką reiškia atsilikimas? Ne atsilikimas, mes esame priekyje, mes turim augančią ekonomiką, mes turim daug mažesnį deficitą, mes turim daug geresnius makroekonomikos skaičius. Ką reiškia atsilikimas?

Žurnalistas: Krizės atsilikimas. Latvijoje ir Estijoje pirmiau atsitinka procesai, vėliau nusirita iki Lietuvos.

Premjeras: Pirma reikia išnagrinėti priežastis. Mes esam gan skirtingos ekonomikos. Ir Latvijoje, ir Estijoje finansinis sektorius yra daug didesnis.. Jie dėlto sparčiau augo, bet dėl to šiandien turi daug problemų. Mes daugiau remiamės gamyba. Ir mūsų gamyba kol kas vystosi gerai. Todėl čia yra visiškai skirtingi dalykai. Mes neatsiliekam, priešingai – mes esam priekyje ir šiuo metu pagal BVP augimą – vieni pirmaujančių. Mano žiniomis, tik Bulgarija keliomis dešimtosiomis procento priekyje.

Žurnalistas: Grįžtant prie Vyriausybės programos – nemažiau svarbi sritis yra kova su korupcija. Ir čia siūloma priimti pataisas, įtvirtinančias nuostatas, kad valstybės tarnautojai privalo pagrįsti įsigytą turtą teisėtomis pajamomis. Anksčiau buvo kalbama, kad, jei to valstybės tarnautojas negali padaryti, tas turtas bus konfiskuotas. Kaip vertinate šią nuostatą ir tokį siekį mažinti korupciją?

Premjeras: Kol kas tai yra  grynai propagandinė, nes ir šiuo metu priimant darbuotojus jiems reikia pagrįsti turtą. Jie patikrinami, turi būti gauti leidimai dirbti ir su slapta informacija. Todėl dabar visi turi pagrįsti ir deklaruoti turtą. Tai čia kol kas nieko naujo nėra, nebent bus kaip nors išvystytas šitas sprendimas. Bet kol kas čia nieko naujo nėra – ir dabar darbuotojai turi pagrįst savo pajamas ir turtą.

Žurnalistas: Na, bet jei turtas su pajamom nesutampa, tai nieko dabar?

Premjeras:. Mes turim tam specialias institucijas. Kaip žinote, mes svarstėme šį klausimą, ir kaip tik STT pasakė, kad ji, FNTT, kitos institucijos turi pakankamai informacijos, kad būtų nustatyta, ar turtas yra teisingai įgytas, ar neteisingai.

Žurnalistas: Tai čia Jūs nemanot, kad yra problema, ir jūsų partija šitos nuostatos neparems.

Premjeras: Mes kalbėsim apskritai apie programą. Kol kas čia yra tiktai nuostata, ar bus čia siūlomi kokie nors įstatymai, aš nežinau. Jei jie bus siūlomi, tai žiūrėsim.

Žurnalistas: Dar vienas siekis yra plačiau komentuojamas. Naujosios Vyriausybės programa suka link to, kad siekiama padidinti Lietuvos gyventojų skaičių iki 4 milijonų iki 2050 metų. Kaip Jūs šį siekį pakomentuotumėte?

Premjeras: Siekis labai geras. Bet visi šie sprendimai, kurie jau padidino gimstamumą Lietuvoje, yra jau priimti mūsų Vyriausybės. Būtent mūsų Vyriausybės sprendimas dėl tėvystės, motinystės atostogų prailginimo paskatino per pastaruosius dvejus metus gyventojų skaičiaus augimą. Tai siekis geras, aš su tuo sutinku. Duok  Dieve, kad šie sprendimai nebūtų panaikinti, čia yra esmė.

Žurnalistas: Sprendimai dėl paramos šeimai...

Premjeras:  Taip, daugiausia sprendimai dėl paramos šeimai. Bet ir kitos lengvatos – pradinukų nemokamas maitinimas, kitos socialinės lengvatos, aišku, pagerina jaunų šeimų padėtį.

Žurnalistas: Bet konservatoriai dar, beje, siūlo, kad tos lengvatos būtų nukreiptos išskirtinai tam, kam reikia tos paramos. Dabar kai kurios taikomas visuotinai – pradinukų maitinimas, kiti dalykai.

Premjeras:. Na, tai nevisiškai tiesa. Visuotinis pradinukų maitinimas – ne todėl, kad čia kažkam to reikia ar nereikia. Esmė yra ta, kad pradinukai turi būti tokioj aplinkoj, kad jie nejaustų tos socialinės nelygybės, kuri realiai egzistuoja. Nes jeigu mes nuo mažens... Beje, dėl to kyla labai daug konfliktų mokyklose. Čia yra to maitinimo esmė, kuris tikrai  biudžetui nekainuoja tiek daug, kaip kalbama.

Žurnalistas: Bet, Premjere, kam mesti pinigu tiems, kam nereikia, kas galbūt maudosi milijonuose.

Žurnalistas: Nemanau, tokia praktika yra daugelyje ES šalių, taip pat ir JAV.

Premjeras:  Paskutinis klausimas – sunku visgi bus patvirtinti naująją Vyriausybės programą, kaip prognozuotumėte?

Žurnalistas: Manau, kad valdančioji dauguma turi pakankamai balsų ir jeigu jie jau yra sutarę, tai jie turėtų tą programą patvirtinti. Bet kol kas, nors skelbiama, kad yra sutarta, bet aš, kaip suprantu, kai kurių partijų lyderiai kol kas nepasirašė šios programos. Kaip jie elgsis balsuodami, šiandien sunku pasakyti. Bet naujoji susidariusiu dauguma, mano požiūriu, yra pakankama, ji gali patvirtinti šitą programą. Bet galiui pasakyti, kad programa yra kol kas tik deklaracijos vis tik didele dalimi. Dėl tų sprendimų turėtų būti priimta arba pakeista labai daug įstatymų. Štai čia ir bus... Pati programa greičiausia bus patvirtinta. Bet priimant atskirus įstatymus, manau, kad valdančiosios koalicijos partnerių pozicijos gali būti labai skirtingos.