L. e. Ministro Pirmininko pareigas Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2008 m. lapkričio 25 d.

Žurnalistė: Dirbate šiuo metu laikinuoju Premjeru, todėl Seimo ir būsimosios Vyriausybės darbą jau vertinate opozicijos akimis. Kokios dabar yra opozicijos galios?

Premjeras: Aš manau, kad yra teikiama kai kurių valdančiosios koalicijos apribojimų įvest opozicijai, kai kurias opozicijos teises riboti, sumažėjo pavaduotojų skaičius. Visa tai dangstomasi taupymu, tačiau valdančiosios koalicijos pavaduotojų dar padaugėjo. Kitaip sakant, opozicijos galios Seime dirbtinai, mano požiūriu, yra silpninamos. Tai apie tai mes irgi kalbėsime, neabejoju, aišku,  apie būsimą Seimo programą. Yra dar vienas labai svarbus dalykas, kurį mes turime suderinti su  valdančiąja dauguma, tai reikia išsiaiškinti, koks yra jų  grafikas, nes ne visų grąžintas biudžetas iš Seimo, ir arba mes turim priimti sprendimą, arba būsimoji valdančioji koalicija. Reikia žinoti, koks yra jų nusistatymas, nes laiko ne tiek daug liko. Juo labiau, kad valdančioji koalicija, atrodo, siūlys daug įstatymų pakeitimų. Tai ši darbotvarkė – ir Seimo ir Vyriausybės – yra labai svarbi. Ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu mes turim veikti tiksliai. Tai, mano požiūriu, yra būdinga visuomet konservatoriams. Kuomet jie opozicijoje – tai jie visuomet aršiai gina opozicijos teises. Opozicija yra neišvengiamas demokratijos institutas. Tačiau, kuomet jie atsiduria valdžioje – jie elgiasi visiškai priešingai. Tai ne tiktai Seime.  Ir kiti jų bent jau dabar deklaruojami sprendimai, mano požiūriu, yra ne demokratiški. Taip pat panašias reformas jie ketina daryti ir Vyriausybėje. Tai jei iš tikrųjų bus toks skaičius, pavyzdžiui, politinių viceministrų, aš manau, kad tai nebus į naudą valstybės valdymui.. Tiesiog sumažės kompetencijos įvairiose žinybose.

Žurnalistė: Vakar Prezidentas Valdas Adamkus pasakė, kad sudarant biudžetą ir taupiai skirstant jo lėšas būtina įvertinti, kokios galimos sumažinto finansavimo pasekmės ateityje. Nes dabar atėjusi į valdžią naujoji koalicija svarsto, kaip didinti mokesčius, ir visuomenė diskutuoja... Antikrizinės programos svarstymas dabar yra viena iš dažniausiai žiniasklaidoje minimų temų. Premjere, kokios galimos pasekmės dabar svarstomo biudžeto, naujo, su pataisomis?

Premjeras: Jei iš tikrųjų bus priimti tie sprendimai, apie kuriuos dabar kalbama... Kol kas ta vadinama antikrizinė programa nėra pristatyta... Tai, mano požiūriu, pasekmės gali būti tiktai blogos. Jei pažvelgtume į kitas šalis, kurios imasi priemonių, tai jų priemonės dažniausiai yra skiriamos ekonomikos gaivinimui, vartojimo ir verslo skatinimui. Dabar ta programa, apie kurią mes dar nežinome, oficialiai ji nepristatyta, eina visiškai priešingu keliu. Tai pasekmės gali būti dar blogesnės ir gali labai greitai mūsų šalies ekonomiką atvesti į stagnaciją. Kol kas Lietuvos ekonomika auga. Už trečią ketvirtį mes išaugome daugiau kaip trimis procentais, tai yra sparčiausi tempai, tačiau, man atrodo, kad esminė yda yra ta tos antikrizinės programos, kad ją ruošia labai siauras ratas žmonių, visiškai nesikalbama su įvairiomis interesų grupėmis. Pagrindinė yda yra ta, kad jie yra neteisingai nustatę dabartinę šalies situaciją. Jie ją sutirštino, jie niekaip kol kas nebaigia rinkimų kampanijos, vietoje to, kad pasižiūrėtų realiai, kokia yra Lietuvos situacija, kokie ekonomikos skirtumai yra  tarp Lietuvos ir Latvijos, tarp Lietuvos ir Estijos, Lietuvos, kitų Europos Sąjungos šalių, kas iš tikrųjų Lietuvoje gamina bendrą vidaus produktą, kokie sektoriai yra pagrindiniai, kaip paskatinti vartojimą, nes šiuo metu šalys, kadangi visur lėtėja ekonomika, reiškia, eksportas mažės, reiškia, reikia gelbėtis vidaus vartojimu. Beje, klasikinis pavyzdys ir prieškarinė Lietuva. Ką gi darė tuo metu A.Smetonos valdžia, kuomet nepirko lietuviškų prekių? Skatino pirkti viduje. Įpareigojo visus valdininkus pirkti žąsis ir tai labai gerai žinoma, ekonomiškai žiūrint tai yra tas pats. Tai yra skatinimas vidaus vartojimo. Net nė vienos priemonės nematau, bent iš to, kas yra paskelbta, kad būtų einama šituo keliu. Kol kas kalbama tik apie vieną mažą dėmenį, tai yra apie biudžetą. Ir ne tik subalansavimą, bet ir kažkodėl būtinai reikia padidinti pajamas, dar nesakant, kam tos padidėjusios pajamos bus išleistos. Ar jos bus mokytojų atlyginimams, ar jos bus pensijoms didinti, ar dar kam nors. Tuo požiūriu, mano akim žiūrint, tai nėra antikrizinis planas, tai yra krizės gilinimo planas. Bet gal būt jisai, tikėsimės, pasikeis. Šiuo meto jo pasekmės Lietuvai gali būti pavojingos ir netgi  pražūtingos.

Žurnalistė: Premjere, ar Jums žinoma kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje, kur kriziniu laikotarpiu būtų didinami mokesčiai?

Premjeras: Ne, kol kas tokių pavyzdžių nėra ir nė viena šalis to nepadarė, priešingai. Aš visiškai neseniai, prieš dvi savaites, dalyvavau neformaliame Vadovų Tarybos susitikime, nė viena šalis, teko kalbėtis ir su Premjerais, nė viena šalis to neplanuoja. Netgi minčių tokių nėra. Visi galvoja, kaip skatinti ekonomiką. Kaip ją gaivinti, kaip investuoti. Tai tuo požiūriu mes einame visiškai skirtingu keliu, tai yra ne mes, o naujoji valdančioji koalicija.

Žurnalistė: Praėjusią savaitę Estijoje, Tartu mieste, Jūs ką tik minėjote, Baltijos Ministrų Tarybos susitikime Jūs kalbėjotės su Latvijos ir Estijos Premjerais ir turėjote progos aptarti antikrizinį Lietuvos biudžetą. Tai Jūsų komentarai.

Premjeras: Nustebau, kad Latvijos Premjeras turėjo išsivertęs šitą  antikrizinį planą ir vakarienės metu mes kalbėjomės. Jį labai nustebino būtent mokesčių didinimas: „Tai mes mažindami išlaidas, jau subalansavome biudžetą, latviai“.

Žurnalistė: O estai?

Premjeras: Estai jau dvejus metus turi subalansuotą biudžetą. Vis vien abi šios šalys eina į recesiją, todėl, kad ekonomikos lėtėjimo priežastys yra kitos. Biudžeto balansas arba nebalansuos, ar vienokia, ar kitokia skola yra, sakau dar kartą – visoj šitoj istorijoj yra tiktai vienas iš epizodų, viena iš detalių. Tai yra labai svarbu, bet vis tiktai kaip rodo tos pačios Estijos ir Latvijos praktika, tai neapsaugo nuo ekonomikos lėtėjimo. Nuo ekonomikos lėtėjimo gali apsaugoti tiktai vienas dalykas – ekonomikos, verslo skatinimas, vartojimo skatinimas. Tai būtent latviai ir estai apie tai galvoja. Bet nė viena šalis neturi planų didinti mokesčių.

Žurnalistė: Kaip socialdemokratai balsuos dėl naujojo biudžeto ir antikrizinės programos?

Premjeras: Jeigu tai bus ta pati antikrizinė programa apie kuria kalbama ir kurią mes dabar matom, kuri daroma ne viešai, kaip aš jau sakiau, užsidarius siauram rate, man atrodo, kad net ne visi būsimosios valdančiosios koalicijos partneriai ten dalyvauja, tai tokia programa, kurią mes matome iš žiniasklaidos, aišku ji yra nepriimtina, nes tai nėra antikrizinė, tai yra krizės gilinimo programa. Tai akivaizdu, kad mes jos negalim palaikyti. Priešingai – mes galvojam, kad ji yra pavojinga mūsų šalies ekonomikai šiuo metu. Nebent ji pasikeistų, tai aš šiandien negaliu pasakyti, kokia ji bus. Ji dar nepristatyta, kol kas apie ją tik kalbama, nėra viešų aptarimų, nėra rimtesnės diskusijos šiuo klausimu. Realiai nežinai – kiekvieną dieną gauni kažkokią kitą informaciją, kad galbūt štai tas mokestis, galbūt anas mokestis, galbūt tiek procentų, visiškai nepaaiškinama, kodėl turi būti suvienodinti mokesčiai, kur čia yra paslėpta ta ekonominė idėja ir daugelis kitų dalykų. Tai kol mes jos nematom pilnumoje, tai iš tikrųjų sunku pasakyti, bet tai, kas yra dabar, tie epizodai ir tos atskiros detalės, kurios iškyla, tai jos tikrai nepriimtinos.

Žurnalistė: Paskelbti Rytų skirstomųjų tinklų ir Vakarų skirstomųjų tinklų metų pelnai. Apžvalgininkai daro išvadą, kad elektros kainų kilimas yra nepagrįstas ir tą rodo milijoniniai pelnai, kuriuos turėjo reguliuoti Ūkio ministerija. Bet ir Vyriausybė žinojo, kad pelnai yra dideli, o visą laiką kalbama apie tai, kad vartotojams bus keliamos elektros kainos.

Premjeras: Čia susitarkim – ne Vyriausybė reguliuoja kainas. Yra Kainų komisija. Aš jau daugybę kartų sakiau – Kainų komisija negali reguliuot tik vieną sektorių – arba paima elektros kainas, arba kokias nors kitas – reikia matyt visą sektorių, visas tendencijas ir labai aiškiai sudėlioti šitas kainas. Mes ir pernai, aš prisimenu, infliacijos sąlygomis prašėm, kad elektros kainos nebūtų didinamos, ir jos nebuvo didinamos. Dabar, dar kartą, mano požiūriu, daugelyje šalies rajonų, pavyzdžiui, šilumos kainos, nepelnytai pakeltos, tikrai nėra tokio didelio energetikos žaliavų kainų šuolio.