BDAR
Close

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


L. e. Ministro Pirmininko pareigas Gedimino Kirkilo interviu Lietuvos radijui 2008 m. lapkričio 18 d.

Data

2008 11 18

Įvertinimas
1

Žurnalistė: Šiandien interviu Lietuvos radijui Jūs ne tik laikinasis, bet ir opozicijoje esantis Premjeras. Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie tai, kaip naujasis Seimas pradėjo darbą, kaip Jūs tai vertinate ir kaip vertinate Seimo Pirmininko rinkimus, kurie vyko du kartus?

Premjeras: Manau, kad šis Seimas darbą pradėjo prastai. Nes beveik nebuvo laikomasi įprastų demokratijos taisyklių, kurios jau mūsų Seime yra susiformavusios, buvo daugybė pažeidimų. Apskritai yra abejotinas teikimas antrą kartą tos pačios kandidatūros, nes buvo ir pirmąkart renkama iš vienos. Tai aš neprisimenu mūsų Seime, kad apskritai iš vienos kandidatūros būtų renkama. Nebuvo jokio pagrindo rinkti antrą kartą. Na, o toliau – yra suvaržytos opozicijos teisės, mano požiūriu. Į pasiūlytą Seimo valdybą nepateko nė vienas opozicijos atstovas. Pradžia, sakyčiau, tikrai nesėkminga, ji iš karto veda daugumą ir opoziciją į konfrontaciją, mano požiūriu. Mes ketinam kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nėra aiškiai pasakyta Statute, tačiau galima remtis analogija – Statute yra pasakyta apie Seimo komitetus – pirmininkas, jei neišrenkamas, tai daugiau jis nebesiūlomas. Mes taip galvojame, kad panašios normos, aišku, galioja ir Seimo Pirmininkui. O antrieji rinkimai – tai visi valdančiosios daugumos nariai buvo kontroliuojami akivaizdžiai. Mes taip galvojame, kad ir slapto balsavimo procedūros buvo pažeistos. Per pertrauką tiesiog visa valdančioji koalicija kviečiama balsuoti, rodant savo biuletenius.

Žurnalistė: Šiuo metu esate laikinasis Premjeras, todėl noriu Jūsų paklausti apie ekonomines aktualijas. Kai kurie apžvalgininkai dabar sako, kad mokesčių suvienodinimas, kurį ketina įvesti naujoji valdančioji dauguma, ir tikriausiai tai bus nuo naujųjų metų, tai tas mokesčių suvienodinimas, jei kam ir naudingas, tai pirmiausia politikams ir valdininkams.

Premjeras: Iš tikrųjų mokesčių suvienodinimas, mano požiūriu, ir tai, atrodo, patvirtina ekspertai, neturi jokios ekonominės prasmės. O iš tikrųjų tai yra padidinimas mokesčių. Aišku, tam tikra prasme jis naudingas valdžiai, nes tuo atveju ji tiesiog disponuoja didesniu biudžetu  ir didesniais resursais. Tai tuo požiūriu galima pritart tokiai nuomonei. Kitas dalykas, yra tai, kad aiškinama, jog vienodas mokestis yra patrauklumas verslui. Tai kaip tik girdžiu, jog Investuotojų forumo lyderiai kalba, kad verslininkams patraukliausia būtų mokesčių nekeitimas ir mokesčių sistemos stabilumas. Tai todėl tenka grįžti prie Jūsų klausimo ir pasakyti tą išvadą, kad iš tikrųjų tai naudinga yra tiktai valdžiai.

Žurnalistė: Ką sako Jūsų politinė patirtis – ar toks drastiškas mokesčių didinimas neišvaikys pačios valdančiosios koalicijos? Kiek ji gali išsilaikyti, Jūsų nuomone?

Premjeras: Manau, kad pirmasis nesėkmingas balsavimas, grįžtant prie Seimo Pirmininko kandidatūros, rodo, kad valdančioji koalicija nėra stipri. Ypač yra keista, kad koalicijoje yra dvi liberalų partijos, kurios kiekvienais metais ridena didžiulį mokesčių akmenį, tai dabar reikės dar didesnį rident... Kitaip sakant, jos prieštarauja savo pagrindinei liberalų ideologijai – tai yra nedidint mokesčių, priešingai – siekti jų mažinimo. Tai kaip visa tai vyks, sprendžiant konkrečiai - nes kiekvienas mokesčio pakeitimas reikalauja įstatymo pakeitimo - mes greitai pamatysime. Bet aš manau, kad būtent čia yra tikroji nesutarimų priežastis.

Žurnalistė: Baigęs kadenciją Seimas, įskaitant ir naujo Seimo narius, skubiai padidino Seimo narių ir ministrų algas ir tai tiko visiems – ir nueinantiems, ir ateinantiems. Žmonės sako: „Savo kišenė visiems svarbu ir čia visi susivienija.“ Tuo tarpu rinkėjams teks gerokai susiveržti diržus ir prognozuojami gerokai mažesni uždarbiai. Jūs vis dar einate Premjero pareigas, nors ir laikinai, ką galėtumėt pasakyti – ar iš tikrųjų Seimo narių algos neturėtų būti keičiamos? 

Premjeras: Šiuo atveju aš pritarčiau bent tokiam pakeitimui, kuris yra padarytas, nes vis tiktai nėra čia atlyginimų padidinimas, realiai tai yra sumažinimas, plius tos išlaidos yra apmokestinamos, kaip ir visų žmonių. Tai tuo požiūriu šitie atlyginimai pasidarė skaidresni. Anksčiau jie buvo dar didesni tiktai buvo paslėpti. Todėl šitas Seimo žingsnis yra teisingas.

Žurnalistė: Premjere, valdančioji koalicija ryžtingai nusiteikusi įveikti krizę. Ar tai įmanoma? Valdančioji koalicija planuoja penkis ir tris dešimtąsias milijardo litų sutaupyti.

Premjeras: Nei Lietuvos valdančioji koalicija, nei Estijos, nei Vokietijos, nei Prancūzijos krizės neįveiks, kadangi krizė yra globali ir jokios vienos valdžios pastangos šitos krizės neįveiks. Kitas dalykas, kad taupymas, aišku, būtinas šiuo metu, tačiau aš nematau čia jokio taupymo, nes planuojama padidinti mokesčius – kam – tai reiškia, kad surinkti mokesčiai bus kažkam išleisti, greičiausiai planuojamoms naujoms ministerijoms, iškabų keitimui ir panašiai. Todėl tuo požiūriu negalima, aišku, pritarti tokiems žingsniams. Be to, kaip mes jau ir kalbėjom, tai padidina verslui naštą. O ką tai reiškia? Ekonomikos lėtėjimo metu kitos šalys kaip tik priešingai – ieško paskatų verslui. Kokios tos paskatos – dažniausiai yra steigiami arba papildomi fondai įvairiam verslo rėmimui, arba ieškoma naujų, net ir mokestinių lengvatų. Tai tuo požiūriu taip vadinama antikrizinė programa – ji nuėjo visiškai priešingu keliu. Aš manau, kad pirmiausia reikia kalbėti apie ekonomikos gaivinimą, antras punktas – reikia priimti sprendimus, kurie verslui sudaro šiomis sąlygomis geresnes sąlygas, ypač šalies viduje. Na štai, pavyzdžiui, jeigu lėtėja eksportas, tai mes galim ką daryt? Kitos šalys mažiau perka, o mes esam eksportuojanti šalis, tai reiškia reikia didinti vidaus vartojimą. Nes vidaus vartojimas šiek tiek gali bent atsverti tuos eksporto nuostolius, kuriuos mes patiriame svetur.

Žurnalistė: O kas laukia smulkaus verslo? Nors Jūs niekada nebuvote smulkaus verslo pusėje, bet dabar kaip opozicijoje esantis, ką galit pasakyt?

Premjeras: Mes niekada nebloginom smulkaus verslo sąlygų...

Žurnalistė: Jūs visada padėjot stambiam kapitalui ir tuo buvote kaltinamas, kad nesocialdemokratiškai elgiatės.

Premjeras: Tai aš buvau kaltinamas, bet tai nereiškia, kad aš taip elgiausi. Kuo aš buvau kaltinamas, tai čia yra kitas klausimas. Mes nepadarėme nė vieno žingsnio, bloginančio smulkaus verslo sąlygas. Čia yra dar vienas aktualus labai klausimas – kodėl? Būtent todėl, kad ekonomikos lėtėjimo metu, tą rodo visų šalių krizių patirtis, būtent smulkus, pats smulkiausias verslas, jisai išlieka gyvybingiausias. Todėl, kad jiems nereikia ypatingų sąlygų. Tai yra dažniausiai prekyba, įvairios smulkios paslaugos. Ir jeigu mes dabar versime tas individualias įmones dirbti kaip akcines bendroves, tai reiškia, kad kokiai nors šeimos įmonei reikės papildomai samdyti buhalterį, o ji šito greičiausiai neišgalės, tai ji greičiausiai bankrutuos arba uždarys įmonę. Tai neskatins naujos veiklos, todėl tuo požiūriu galima mus kritikuoti, bet lyginant su tomis priemonėmis, kurios yra numatomos vadinamame antikriziniame plane, tai bus ryškus tų sąlygų pablogėjimas. Kas vėl gi yra visiškai nelogiška šiuo metu.

Žurnalistė: Ar socialdemokratai balsuos bent už dalį antikrizinės programos, ar Jūs iš viso nepriimat?

Premjeras: Na, konceptualiai ji yra ydinga. Aš dar kartą sakau, kad tai yra mokesčių didinimas. Viskas. Yra imamas tiktai vienas segmentas - biudžetas ir siekiama jį subalansuoti, bet tai yra tik vienas mažas segmentas. Kadangi nėra šitoje programoje, bent mes kol kas nematėme, verslo skatinimo priemonių, investicijų pritraukimo priemonių, tad nelabai yra už ką ir balsuoti. Dabar didinti mokesčius šiuo metu vien tiktai dėl to, kad subalansuoti biudžetą, mano požiūriu, yra visiškai netikslinga. Juo labiau, kad Lietuva ir neturi tokio didžiulio biudžeto deficito, kaip turi kitos euro zonos narės. Tai aš manau, kad reika eiti priešingu keliu, įmanomai sumažinti valdymo išlaidas, kas jau ir yra pasiūlyta naujajame biudžete, įmanomai galbūt dar galima sumažinti, bet reikia būtinai laikytis socialinių įsipareigojimų, reikia būtinai laikytis įsipareigojimų didinti mokytojams, švietimo darbuotojams, kultūros, socialiniams darbuotojams atlyginimus, todėl, kad jie vėl negrįžtų prie tos pačios minties. Jie yra tie pagrindiniai vartotojai, kurie vartos tą produkciją, kurią mes patys gaminame. Ką mes palaikysime? Tai mes palaikysime tik racionalius žingsnius. Bet jeigu vadinamasis antikrizinis planas iš esmės yra krizės gilinimo planas, todėl mes jo palaikyti negalime.

 Žurnalistė: Su kuo ketinate dirbti opozicijoje? Gal tai bus kelių partijų vieninga didelė opozicija? Ar Jūs jau susitinkate su opozicijos frakcijų vadovais ir tariatės sudaryti stiprią opoziciją?

Premjeras: Su visų opozicinių partijų, tai yra Darbo, Tvarkos ir teisingumo ir besiformuojančios mišrios grupės lyderiais, esu susitikęs ir kalbėjęs apie tai, jie turi apsispręsti, kokia jų pozicija. Kol kas dar ne visi nusprendė, kad jie yra opozicijoje. Tiesa, vakar kai kas naktį nusprendė. Pavyzdžiui, mišri grupė nėra apsibrėžusi, kokia bus jos pozicija. Darbo partijos lyderis pareiškė, jog jie taip pat bus opozicinė partija.

Žurnalistė: Kaip Jūs prognozuojate opozicijos darbą?

Premjeras: Aš manau, kad mes tikrai nesielgsime taip, kad padarytume blogiau valdančiajai koalicijai valstybės interesų sąskaita. Tai to tikrai nebus.