Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės prioritetas – spartesnis regionų vystymasis

Data

2020 06 19

Įvertinimas
0
Image-1.jpg

Ministras Pirmininkas Saulius Skverelis lankėsi Joniškio rajono savivaldybėje, su jos vadovais aptarė probleminius klausimus, viešėjo inovatyviame ūkyje, atidarė biojėgainę ir susitiko su regiono žiniasklaidos atstovais.  

Vizito pradžioje premjeras apsilankė prie pėsčiųjų tilto per Švėtės upę tarp Senosios ir Naujosios Žagarės. Šis tiltas baigtas statyti karantino metu Vyriausybės programos lėšomis, išsaugant esamas ir sukuriant naujas darbo vietas.  

Vyriausybės vadovas apžiūrėjo vieną inovatyviausių ūkių Lietuvoje – UAB „Biometana“ ir dalyvavo biojėgainės atidaryme.

„Šis projektas yra svarbus įrodymas, kad inovacijos pasiekia regionus, kad kuriamos naujos darbo vietos ir verslo galimybės regionui. Tai taip pat postūmis klimato kaitos padarinių mažinimo srityje. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė galėjo paremti šį projektą. Sumanių vadovų pastangomis vizija atgaivinti regionus, pritraukti čia jaunas šeimas ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus tampa tikrove“, – sakė premjeras.

Su Joniškio rajono savivaldybės meru Vitalijumi Gailiumi Vyriausybės vadovas aptarė galimybę daugiau kompetencijų centrų perkelti į savivaldybes – priartinti valstybės teikiamas paslaugas prie žmonių. S. Skvernelis pabrėžė, kad būtent šia kryptimi ir dirba Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras.

Susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais kalbėta apie šalies ekonomikos raidą, Vyriausybės planus švelninat pandemijos padarinius. Premjeras pabrėžė Vyriausybės patvirtinto Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano, kuriame išskirti 5 prioritetai, svarbą. Žmogiškajam kapitalui bus skiriama 757 mln., skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1 mlrd. 382 mln., inovacijoms ir moksliniams tyrimams – 989 mln., ekonominei infrastruktūrai – 2 mlrd. 56 mln.,  klimato kaitai ir energetikai – 927 mln. eurų.