Premjeras S. Skvernelis: didės dirbančiųjų pajamos, pensijos, vaiko pinigai

Data

2018 07 04

Įvertinimas
0
reformos .jpg

Pritarus struktūrinėms mokesčių, šešėlio mažinimo, pensijų, švietimo, sveikatos sistemų, inovacijų pertvarkoms bus sudarytos prielaidos didinti žmonių pajamas ir pagerins gyvenimo kokybę, o valstybei – atvertas kelią į greitesnį proveržį.

Vyriausybės tikslai nesikeičia

 „Seimas palaikė esminės mokesčių ir pensijų sistemų reformas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų pajamos apčiuopiamai augs, toliau didės pensijos, esame įsipareigoję didinti vaiko pinigus.

Visų Lietuvos gyventojų pajamų didinimas buvo, yra ir liks esminis šios Vyriausybės prioritetas. Kol opozicija pranašauja biudžete atsiversiančias skyles, galiu tik priminti, jog pernai Lietuvą pirmą kartą istorijoje priėmė nedeficitinį biudžetą, nors ir dirbančiųjų pajamos, ir pensijos, ir išmokos didėjo.

Sprendimai daromi atsakingai. Palikti gyventojų kišenėse daugiau pinigų nėra jų išmetimas į balą, kaip bando aiškinti kai kurie politikai ar ekspertai. Šie pinigai grįš į biudžetą per augantį vartojimą, didėjantį mokesčių surinkimą, galiausiai, per papildomas paskatas gyventi, kurti šeimas ir vaikus auginti Lietuvoje. Dėl to nei vienu centu nesumažėja viešųjų paslaugų finansavimas, žmonėms sukuriamos sąlygos daugiau užsidirbti“, - pabrėžė Ministras Pirmininkas.

Gyventojai uždirbs daugiau

Priimtais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais mažinama mokesčių našta, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį mažas pajamas gaunantieji mokės mažiau mokesčių.  Įgyvendinant mokesčių reformą jau kitais metais gyventojai aiškiai pamatys kiek mokesčių sumoka valstybei, socialinio draudimo sistema taps aiški, ir tai skatins gyventojus draustis.

Lietuva per trejus metus taps konkurencingiausio darbo apmokestinimo valstybe Baltijos šalyse, o tai pajaus tiek verslas, tiek ir gyventojai, gaudami didesnius atlyginimus į rankas. Pagal sudarytą planą, mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai augs apie 55 eurus. Pajamų didėjimą turėtų pajusti apie milijonas dirbančiųjų. Įvykdžius sisteminius pokyčius, mokesčių sistema bus socialiai teisingesnė, aiškesnė.

Pensijų pertvarka siekiama pasiruošti demografiniams pokyčiams, kai susiformuoja nepalankus darbingo amžiaus ir senatvės pensijos sulaukusių gyventojų skaičius, ekspertų  dar vadinama „demografine duobe“.  Pertvarka susideda iš keleto dalių: pensijų kaupimo pertvarkos ir bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą. Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą leidžia užtikrinti, kad senatvės pensijos būtų finansuojamos ne tik iš darbo, bet ir kitų mokesčių.

Teisingesnė pensijų sistema

Kaupimo pertvarka sudaro sąlygas gyventojams kaupti savarankiškai ir ateityje gauti sodrinę bei asmeninę pensijas. Pensijų kaupimo įstatymų ir lydimųjų teisės aktų pakeitimais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, o pensijų anuitetų mokėtoja paskirta „Sodra“.  Pensijų kaupimo pertvarka siekiama užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus. Pagal priimtas pataisas „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taps tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos. Šios pertvarkos pasekmė – kaupiamoji asmeninė pensija nemažins „Sodros“ pensijos, kaip yra šiuo metu.

Dėl pensijų reformos padidės vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis. Palyginimui, jei nebūtų reformos, po keliasdešimt metų jis kristų nuo dabartinių 42 proc. iki arti 30 proc. Su reforma šis rodiklis 2040 m. išliks nepablogėjęs, o nauji darbo rinkos dalyviai naujoje pensijų kaupimo sistemoje sukaups didžiausią naudą – vidutinė pensija sieks 50 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Dar svarbiau yra tai, kad su pensijų reforma sudarytos patrauklios sąlygos gauti senatvės pajamas iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių: iš „Sodros“ ir iš sukauptų lėšų dalyvaujant II pakopoje. Laimėtojas šiuo atveju yra vienintelis – tai dirbantis ir kaupiantis pensijai šalies gyventojas. Naudos gaus ir esami pensininkai - pensijų reforma pirmiausiai lems tai, kad „Sodros“ balansas 2019 ir 2020 m.  bus perteklinis, o vidutinės senatvės pensijos tiek 2019 m., tiek ir 2020 m. didės po 23 eurus. Neįgyvendinus reformos „Sodra“ po pusantrų metų būtų deficite.

Šešėlinė ekonomika trauksis

Mokesčių reformoje didelis dėmesys skirtas šešėlinės ekonomikos mažinimui. Pirmą kartą visuomenei suteikiami instrumentai pačiai prisidėti prie šešėlio mažinimo, tai – kokybinis lūžis mažinant šešėlinę ekonomiką.

Jau 2019 m. bus galimybė pradėti naują santykių su valstybe etapą tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie iki šiol  „pamiršdavo“ sumokėti dalį mokesčių. Visi „pamiršti“ sumokėti mokesčiai galės būti sumokėti be baudų ir delspinigių per pirmą pusmetį.

Terminui praėjus – mokesčių vengimo išvengti nebepavyks,  bus be išlygų pritaikytos įstatymuose numatytos sankcijos, o atskirais atvejais – sprendžiamas klausimas ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo inicijavimo.

Taip pat nuo kitų metų atsiras galimybė gyventojams susimažinti apmokestinamąsias pajamas (sugrąžinant dalį iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio) perkant formaliai teikiamas vaikų priežiūros, būsto remonto, autoremonto paslaugas. Priklausomai nuo sumokėto GPM sumos bus galima susigrąžinti iki 400 eurų už metus už patirtas išlaidas. Papildomos pajamos, ištrauktos iš šešėlio, bus skirtos švietimo, sveikatos paslaugų gerinimui, darbo mokesčių mažinimui.

Švietimas – valstybės pamatas

Švietimo sistema yra vienas iš valstybės pamatų. Per trejus metus pradedant jau dabar švietime bus pagerinta beveik viskas: pasikeis ugdymo turinys mokyklose, mokytojų parengimas ir atlyginimai, mokyklos aplinka taps tokia, kurioje kiekvienas mokinys jausis saugiai. Pasikeis mokinių vertinimo sistema – nebus tik testavimas, bet bus ir projektiniai darbai, portfelio principas – kiekvienas mokinys galės išnaudoti savo potencialą. Jau kitais metais bus suteikta galimybė 26 tūkst. daugiau mokinių dalyvauti neformaliame švietime po pamokų. Įgyvendinus reformą visų mokinių pasiekimai pagerės dešimtadaliu, mokinių didmiesčiuose ir regionuose pasiekimų skirtumai sumažės per pusę. Daugiau vaikų, nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės mokinio aplinkos, bus pasirengę stoti į aukštąsias mokyklas.

Ugdymas po mokyklos (profesinis, aukštasis, mokymasis visą gyvenimą) taip pat bus pakeistas iš esmės: studijų kryptys bus suderintos su darbo rinkos poreikiais, bus nemokamas bakalauras visiems, kurie pasirinks perspektyvias, valstybei svarbiose srityse studijas, moksliniai ištekliai nebebus išskaidyti. Dėstytojų, tyrėjų, doktorantų atlyginimai pasikeis, profesinis mokymas priartės prie realių darbo vietų.

Kokybiškos sveikatos paslaugos tampa prieinamesnės visiems

Sveikatos sistemoje įvykdžius reformą bus sustiprintos pirminės ambulatorinės paslaugos, per pusę sutrumpintas patekimo pas šeimos gydytoją laikas, ketvirtadaliu greičiau bus galima patekti pas gydytoją specialistą, keisis medikų atlyginimai bei jų kvalifikacijos kėlimas. Optimizuojant ligoninių tinklą orientuojantis į paslaugų kokybės didinimą, mirtingumo mažinimą ir sveiko gyvenimo metų skaičiaus didinimą, mažės hospitalizavimo atvejų skaičių, numatomas ilgalaikės slaugos plėtros prieinamumas. Vien dėl to 25 tūkst. gyventojų, sumažėjus artimųjų slaugos poreikiui, galės dirbti daugiau.

Inovacijos – langas į proveržį

Paskutinioji, bet nemažiau svarbi iš šešių reformų paketo – inovacijų reforma. Be inovacijų proveržio net negalima kalbėti apie  modernesnę ir labiau išsivysčiusią Lietuvą. Inovacijų reformos tikslas -  paskatinti investicijas į inovacijas ir sukurti didelį inovacijų skatinimo paketą, kartu konsoliduoti ir sustiprinti mokslinių tyrimų sistemą, vienos technologijų ir inovacijų agentūros sumodeliavimas. Lietuva per maža, kad inovacijų ištekliai būtų išskaidyti.

Susipažinkite: 6 struktūrinės reformos