Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos Bendrasis pareiškimas

Data

2013 11 08

Įvertinimas
1

BALTIJOS MINISTRŲ TARYBOS


MINISTRŲ PIRMININKŲ TARYBOS


BENDRASIS PAREIŠKIMAS


2013 m. lapkričio 8 d. Estijos Ministras Pirmininkas p. Andrus Ansip, Latvijos Ministras Pirmininkas p. Valdis Dombrovskis ir Lietuvos Ministras Pirmininkas p. Algirdas Butkevičius susitiko Latvijos sostinėje Rygoje vykusioje Baltijos Ministrų Taryboje. Ministrai Pirmininkai aptarė svarbiausius regioninio ir trišalio bendradarbiavimo klausimus, taip pat ES darbotvarkę. Ministrai Pirmininkai apžvelgė Baltijos valstybių pažangą įgyvendinant bendrus regioninius projektus, vykdant Latvijos pirmininkavimo Baltijos Tarybai 2013. prioritetus. Šioje apžvalgoje didžiausias dėmesys skirtas energetikos ir transporto infrastruktūros projektams.


ES Baltijos jūros regiono strategija


Ministrai Pirmininkai:


-    pripažino ES Baltijos jūros regiono strategijos (ESBJRS) svarbą ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, kovojant su bendrais jūrų ir aplinkosaugos iššūkiais ir infrastruktūros trūkumais, ypač kuriant trūkstamas energetikos ir transporto infrastruktūros jungtis;
-    pakvietė atitinkamas ministerijas stiprinti politinę paramą įgyvendinant ESBJRS ir pasinaudoti jos galimybėmis Baltijos Ministrų Tarybos veikloje;
-    ragino valdymo institucijas suderinti ESBJRS tikslų įtraukimą į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programavimo dokumentus ir pasiūlyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes makro-regioniniame kontekste.


Energetika


Ministrai Pirmininkai:


-    išreiškė paramą sustiprintam atitinkamų ministerijų bendradarbiavimui administraciniame ir politiniame lygmenyje šiose srityse:
•    elektros rinkos liberalizavime;
•    gamtinių dujų rinkos liberalizavime ir jos infrastruktūros izoliacijos nuo likusios ES panaikinime;
•    žinių perdavime liberalizuojant energetikos rinką.

Visi pirmiau išdėstyti prioritetai turėtų būti laikomi svarbiausiais mūsų šalims tęsiant daugiašalį bendradarbiavimą regioninės energetikos politikos srityje.


Ministrai Pirmininkai:


-    palankiai įvertino pažangą baigiant kurti Baltijos elektros rinką, Latvijai prisijungus prie bendros Baltijos – Šiaurės šalių elektros rinkos Nord Pool Spot teikimo sričių, taip pat pažangą kuriant infrastruktūros jungtis su Šiaurės šalimis;
-    pakartojo visų Baltijos valstybių pasiryžimą integruotis į bendrą Baltijos – Šiaurės šalių elektros rinką ir joje aktyviai dalyvauti, taip pat tęsti produktyvų ir konstruktyvų bendradarbiavimą įgyvendinant jau patvirtintus ir potencialius infrastruktūros projektus, kuriais būtų stiprinami jungčių pajėgumai ir diversifikuojamas tiekimas;
-    paragino įvardinti neatidėliotinas priemones svyruojančioms elektros kainoms stabilizuoti, taip pat sąžiningai konkurencijai ir vienodoms sąlygoms visiems Baltijos elektros rinkos vartotojams ir gamintojams užtikrinti;
-    pavedė Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų pareigūnų komitetui energetikos klausimams spręsti klausimus, susijusius su elektros sektoriaus plėtra regione (įskaitant 1) bendrus elektros gamybos projektus, 2) tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa, ir 3) elektros energijos rinką); ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniams atviriems klausimams, kurie buvo įvardyti potencialių investuotojų į Visagino atominės elektrinės projektą bendros pozicijos dokumente, priimtame 2013 m. rugsėjo 30 d. ir pateikti pasiūlymus kitame Baltijos Ministrų Tarybos susitikime;
-    atkreipė dėmesį į neseniai atliktą galimybių analizę dėl Baltijos šalių elektros rinkos integravimosi į ES vidaus elektros energijos rinkos sistemą ir energetikos ministrams pavedė siekti susitarimo dėl gyvybingiausio ilgalaikės plėtros scenarijaus, kuris, kartu su bendra prekybos elektra politika, patvirtinta Talino deklaracijoje 2011 m. lapkričio mėnesį, yra tvirtas pagrindas Baltijos energetikos saugumui užtikrinti;
-    išreiškė tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Trečiąjį energetikos paketą, kuris yra būtinas siekiant sukurti harmonizuotą gamtinių dujų rinką regione ir užbaigti elektros energijos rinkų liberalizavimo procesą;
-    palankiai įvertino neseniai prieitą susitarimą dėl bendrų interesų projektų, kuriais, remiantis Baltijos energijos rinkos ir jungčių plano veiksmų planu, bus siekiama vystyti elektros energijos rinką ir pašalinti Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją nuo likusios ES. Visos Baltijos valstybės mano, kad gamtinių dujų infrastruktūros projektų paketas yra itin svarbus postūmis, kuriant rytų Baltijos dujų rinką. Todėl perdavimo sistemų operatoriai ir energetikos reguliavimo institucijos yra raginamos susitarti dėl tinkamo tarifo procento, kuriuo atitinkamose valstybėse būtų iš dalies padengtos investicijos į infrastruktūrą;
-    atkreipė dėmesį į Europos Komisijos veiksmus siekiant, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl regioninio SGD terminalo projekto. Taryba pabrėžė, kad būtina paspartinti projekto planavimą ir tikisi, kad jis bus greitai praktiškai įgyvendintas.


Baltijos valstybių prioritetai ES bendrosios rinkos srityje


Ministrai Pirmininkai:


-    sutiko, kad tinkamas Bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimas daro didelį poveikį tolesniam Bendrosios rinkos integravimuisi, todėl yra itin svarbu gilinti Baltijos šalių bendradarbiavimą ES teisės aktų įgyvendinimo srityje, siekiant visapusiškai pasinaudoti Bendrosios rinkos teikiama nauda. Baltijos valstybės kartu siekia šalinti visas Bendrosios rinkos neproporcingas ir nepagrįstas kliūtis, taip pat tas kliūtis, kurios atsirado dėl ES teisės aktų skirtingo aiškinimo;
-    dar kartą pabrėžė Skaitmeninės vieningos rinkos svarbą, kuri yra pagrindinis veiksnys, skatinantis Baltijos valstybių konkurencingumą ir tvarų ūkio augimą. Skaitmeninė vieninga rinka turėtų tapti pagrindine priemone, skirta padėti verslui plėstis Baltijos šalyse. Todėl būtina pasiekti susitarimą dėl bendrų prioritetų, siekiant užtikrinti sklandų valstybių keitimąsi duomenimis ir stiprinti vartotojų ir įmonių pasitikėjimą skaitmeninėmis operacijomis ir duomenų saugojimu.
-    pabrėžė, kaip svarbu tęsti paslaugų rinkų integravimąsi siekiant, kad ES bendrosios rinkos teikiama nauda pasinaudotų ne tik Baltijos šalių paslaugų teikėjai, ypač mažos ir vidutinės įmonės, bet ir tų paslaugų gavėjai – vartotojai, kuriems būtų siūlomas platesnis įvairių paslaugų pasirinkimas konkurencingomis kainomis. Todėl labai svarbu gerinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimą ir abipusį reglamentuojamų profesijų vertinimą;
-    pabrėžė, jog būtina toliau tęsti nacionalinės teisės aktų derinimą, taip pat abipusio pripažinimo principo taikymą siekiant laisvo produktų judėjimo ES bendrojoje rinkoje.


Energijos vartojimo efektyvumas ir pastatų energinis naudingumas


Ministrai Pirmininkai:


-    palankiai įvertino pasiūlymą ieškoti finansinių galimybių (pvz. ES fonduose ar kitur) atlikti tyrimą siekiant nustatyti galimas techninių reikalavimų suderinamumo sritis pastatų energinio naudingumo ir statybos srityse Baltijos valstybėse;
-    palankiai įvertino keitimąsi gerąja patirtimi įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo ir Pastatų energinio naudingumo direktyvas Baltijos valstybėse ir pabrėžė tolesnio bendradarbiavimo svarbą.
Dujų balionų teisinio reglamentavimo suderinimas Baltijos valstybėse
Ministrai Pirmininkai:
-    dar kartą pabrėžė, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą siekiant nustatyti dujų balionų naudojimo bendrą teisinę bazę Baltijos valstybėse;
-    sutiko, kad reikia imtis priemonių atšaukti visus reikalavimų neatitinkančius dujų balionus, taip prisidedant prie vartotojų saugumo ir užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas. Reikalavimų neatitinkantys dujų balionai turi būti kuo greičiau koordinuotai išimami iš rinkos užtikrinant sąžiningos konkurencijos sąlygas Baltijos valstybėse;
-    sutiko, jog reikia imtis tolimesnių veiksmų ir juos reguliariai vertinti siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą ir rinkos priežiūrą dujų balionų naudojimo srityje.

Transportas

Ministrai Pirmininkai:


-    patvirtino Bendrąją deklaraciją dėl „Rail Baltica“ bendros įmonės steigimo bei glaudesnio bendradarbiavimo įgyvendinant greitojo geležinkelio projektą  „Rail Baltica“ Baltijos valstybėse, kurią 2013 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje priėmė Suomijos Respublikos transporto ministras, Estijos Respublikos ūkio ir ryšių ministras, Latvijos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lenkijos Respublikos statybos ir jūrų ūkio ministras.
-    ypač palankiai įvertino jų sprendimą steigti bendrą įmonę su būstine Rygoje, paliekant galimybę Suomijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai tapti jos akcininkėmis ateityje ir dalyvauti valdant įmonę vienodomis sąlygomis, kaip išdėstyta pirmiau nurodytoje deklaracijoje;
-    sutiko, jog reikia pradėti tartis dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo būtų nustatomos dalyvaujančių šalių pareigos, susijusios su bendra įmone ir „Rail Baltica“ projekto vykdymu ir paragino transporto ministrus parengti tokio susitarimo projekto pagrindines nuostatas iki kito neformalaus Baltijos ministrų tarybos posėdžio.
-    Palankiai įvertino naują ES TEN-T politiką ir Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriaus priskyrimą prie naujo Europos transporto pagrindinio tinklo, kuriame „Rail Baltica“ yra vienas iš svarbiausių projektų;
-    pabrėžė, jog yra svarbu nustatyti bendrus strateginius tikslus geležinkelio infrastruktūrai plėtoti šiame Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriuje siekiant didžiausio keleivinių ir krovininių traukinių suderinamumo ir didelio vidutinio greičio, kuris taps įmanomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą (greitasis 1435 mm pločio dvigubos vėžės elektrifikuotas geležinkelis, kurio didžiausias projektinis greitis – 240 km / h, ir kuris sujungs Baltijos valstybes su Lenkija.
-    sutarė dėl „Rail Baltica“ projekto prioretizavimo, kad Transporto ministerijos užtikrintų, kad būtų parengta tinkama bendra „Rail Baltica“ projekto finansavimo paraiška, kurią bendra įmonė pateiktų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę paskelbus pirmąjį kvietimą teikti paraiškas 2014 m.
-    sutarė, jog Baltijos valstybės sieks, kad 2014-2020 m. Daugiametėje finansinėje programoje pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę „Rail Baltica“ projektui būtų skiriama  85 proc. lėšų ir pabrėžė, kad svarbu šiai 2020 m. Daugiametei finansinei programai pasibaigus ir toliau išlaikyti tą patį ES finansavimo lygį (ne iš valstybei skiriamų sanglaudos fondų lėšų).

Sienų kontrolė

Ministrai Pirmininkai


-     pabrėžė glaudesnio Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasienio kontrolės ir muitinės tarnybų bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti vienodus aukšto lygio ES išorinės sienos apsaugos standartus ir prisidėti prie ES vidaus saugumo stiprinimo;
-    susitarė dėl Europos Sąjungos Baltijos šalių pasienio ir muitinės tarnybų bendradarbiavimo stiprinimo veiksmų plano 2012-2016 m. įgyvendinimo peržiūros kitame 2014 m. įvyksiančiame BMT posėdyje.
Socialiniai klausimai ir sauga
Ministrai Pirmininkai
-    susitarė, jog reikia tęsti priemones, kuriomis siekiama sumažinti kalėjimų perpildymą ir skatinti humaniškų sąlygų užtikrinimą, taip pat pritarė jau įgyvendintoms ir dar planuojamoms reformoms baudžiamojo teisingumo srityje Baltijos šalyse siekiant plačiau naudoti įkalinimo alternatyvas, taip pat sutrumpinti laisvės atėmimo laikotarpį ir užtikrinti ankstesnio išlaisvinimo galimybę naudojant elektroninio stebėjimo ir kitas priemones;
-    pabrėžė būtinybę toliau plėtoti paramos ir konsultavimo priemones paleistiems kaliniams. Kalėjimo ir lygtinio nuteisimo taip pat savivaldybių, NVO ir kitų institucijų dalyvavimas teikiant reikiamą paramą padėtų užkirsti kelią recidyvizmui.

Klimato kaita

Ministrai Pirmininkai


-    sutarė, jog labai svarbu bendradarbiauti sprendžiant Baltijos jūros regiono klimato kaitos klausimus ir kreipti klimato kaitos derybas link naujo tarptautinio teisiškai privalomo susitarimo dėl tarptautinio klimato režimo po 2020 m., kad bendromis visų šalių pastangomis galima būtų sušvelninti klimato kaitą bei jos neigiamą poveikį;
-    pabrėžė, kad bendradarbiavimas Baltijos jūros regione klimato kaitos klausimais yra esminis prioritetas vystant regioninę ir tarptautinę klimato politiką, besiremiančią konkurencinga, saugia ir tvaria mažai anglies dvideginio išskiriančia bei klimatui žalos nedarančia ekonomika;
-    patvirtino savo pasiryžimą kaip galima greičiau užbaigti Kioto protokolo Dohos konferencijoje priimto pakeitimo ratifikavimo procesą;
-    išreiškė pasirengimą dalyvauti konstruktyviose diskusijose dėl ES klimato ir energetikos politikos sąrangos po 2020-ųjų m. užtikrinant, kad plataus užmojo išmetalų mažinimo rodikliai būtų suderinti su poreikiu užtikrinti ekonomikos augimą ir palankią investicijų aplinką, bei gerinti konkurencingumą.


Mokslas ir švietimas


Ministrai Pirmininkai:


-    sutarė, kad Baltijos valstybės tęs nuolatinį aktyvų bendradarbiavimą švietimo srityje Baltijos valstybių švietimo klausimų koordinavimo grupėje, sutinkančioje kartą per metus paeiliui kiekvienoje iš valstybių;
-    sutarė, kad Baltijos valstybės ieškos naujų bendradarbiavimo sričių, siekiant didinti švietimo veiksmingumą ir gaunant pridėtinės vertės;
-    sutarė, kad Baltijos valstybės toliau sieks sėkmingo veiklos įgyvendinimo pagal trišalį ministerijų susitarimą dėl keitimosi studentais, mokslininkais ir dėstytojais, taip skatinant žinių ir patirties judumą bei plitimą Baltijos regione;
-    sutarė toliau bendradarbiauti ir koordinuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką bei pažangius specializavimosi procesus, planuoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą Baltijos valstybėse;
-    sutarė įdiegti „Baltic Bonus“ priemonę kaip papildomą paramos priemonę nacionalinėms paramos sistemoms rengiant pasiūlymus pagal programą „Horizon 2020“ bei kitas mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas; gerinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių kontaktinių centrų; koordinuoti pozicijas, kurias programos komiteto nariai teikia atitinkamose darbo grupėse.


Bioekonomika


Pripažindami globalius iššūkius ir didėjantį bioekonomikos potencialą prisidėti prie pažangaus ir tvaraus augimo Baltijos valstybėse, Baltijos valstybių Ministrai Pirmininkai:


-    pabrėžė Europos Komisijos strategijos „Inovacijos tvariam augimui: bioekonomika Europoje“ ir strategijos pažangaus įgyvendinimo Baltijos valstybėse svarbą;
-    patvirtino partnerysčių (viešųjų ir privačių) tarp Baltijos valstybių bei ES lygiu svarbą judant tvarios, konkurencingos ekonomikos link, siekiant spręsti visuomenei kylančius iššūkius, susijusius su maisto sauga, gamtinių išteklių stoka, priklausomybe nuo iškastinio kuro ir klimato kaita, ir tuo pat metu pasiekti tvarų ekonomikos augimą;
-    pripažino poreikį skatinti bei toliau remti esamą mokslinių tyrimų institutų, vyriausybinių institucijų, universitetų ir verslo, ypač kaimo vietovėse veikiančių MVĮ, bendradarbiavimą.


e. valdžia


Ministrai Pirmininkai:


-    sutarė pakviesti atitinkamas ministerijas nustatyti galimas prioritetines sritis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (verslo pavyzdžius) ir palengvinti bendradarbiavimą panaudojant nacionalinius bei visos Europos masto e. valdžios sprendimus tokiose srityse kaip skaitmeninio parašo pripažinimas, elektroninis tapatybės nustatymas ir keitimasis duomenimis.

25-osios Baltijos kelio metinės


Pripažindami 1989 m. Baltijos kelio, kaip esminio įvykio atgaunant Latvijos, Lietuvos ir Estijos nepriklausomybę svarbą, ir suprasdami, kad šiandien jis yra išskirtinis trijų tautų solidarumo ir bendrų vertybių simbolis, Ministrai Pirmininkai:


-    sutarė įsteigti darbo grupes kiekvienoje iš Baltijos valstybių, įtraukiant skirtingas institucijas, rengti šventinius renginius būsimoms 25-osioms Baltijos kelio metinėms;
-    sutarė bendradarbiauti tarp trijų darbo grupių planuojant bendrą renginį visose trijose Baltijos valstybėse.


Kitas Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos susitikimas įvyks pirmininkaujant Estijai 2014 m.


Valdis Dombrovskis         Andrus Ansip               Algirdas Butkevičius
Latvijos Respublikos        Estijos Respublikos        Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas        Ministras Pirmininkas      Ministras Pirmininkas



Ryga, 2013 m. lapkričio 8 d. 


-   
-