1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui
1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetu

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1896 Baigė apskrities mokyklą
1904 Aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją
1909 Baigė Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą
1910 Išlaikė magistro egzaminus
1911 Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį
1914 – 1915 Stažuotės Italijoje ir Švedijoje
1916 – 1917 Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius
1920 Dėstė Aukštuosiuose kursuose
1922 – 1926 Lietuvos universiteto profesorius

Biografija: 
1883 04 16 Gimė Dysnos kaime, Ignalinos rajone
1916 Vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos įkūrėjų
1917 Dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve
1918 Ukrainos Rados veikėjas, atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos
1918 Pabaigoje grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Valstybės tarybą
1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras
1918 12 26 – 1919 03 12 II Mykolo Šleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 10 07 – 1920 06 19 V Ernesto Galvanausko ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 01 18 – 1920 01 21 Lietuvos delegacijos vadovas Versalio taikos konferencijoje. Išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos
1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras
1928 11 22 Laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas
1934 06 07 – 1934 06 08 Vienas iš nepavykusio karinio pučo organizatorių, Pučui pasibaigus įkalintas
1938 Amnestuotas, ištremtas į užsienį
1940 Grįžo į Lietuvą. Tarybų valdžios suimtas, ištremtas
1942 05 16 Mirė Maskvos Butyrkų kalėjime

Visuomeninė veikla: 
Yra parašęs nemažai mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių. Kai kurie jo darbai buvo vertinami prieštaringai, netgi uždrausti

1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla:

1901 Baigė Mintaujos gimnaziją
1907 Baigė Odesos universiteto teisės fakultetą

Biografija

1882 02 21 Gimė Dremblių kaime, Raseinių apskrityje
1905 12 04 – 1905 12 05 Dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje
1907 Lietuvos demokratų partijos (vėliau pasivadinusios socialistų liaudininkų partija) centro komiteto narys, sekretorius, pirmininkas
1907 – 1909 „Lietuvos ūkininko“ redaktorius
1909 – 1910 Lietuvos demokratų partijos sekretorius
1910 – 1912 „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ redaktorius
1915 – 1917 Ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis
1917 – 1918 Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pavaduotojas, pirmininkas
1918 – 1922 Socialistų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjas ir pirmininkas
1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui kartu eidamas ir Užsienio reikalų ministerijos valdytojo pareigas
1922 – 1936 Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas
1925 Tapo Lietuvos advokatų tarybos nariu
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ir Teisingumo ministras
1926 Pasirašė Lietuvos-TSRS nepuolimo sutartį
1927 Buvo Kauno savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko Kaune juriskonsultu, užsienio prekybų firmų atstovu Lietuvoje
1939 11 11 Mirė Kaune

Visuomeninė veikla

M.Sleževičius buvo išrinktas Steigiamojo, I, II, III Seimų atstovu. Buvo Konstitucijos rengimo komisijos narys. Kartu su Seimo delegacija, lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir siekė, kad šios valstybės pripažintų Lietuvą de jure. Bendradarbiavo „Varpe“, redagavo „Bendriją“. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių

1919 03 12 – 1919 04 12 Vadovavo III Ministrų kabinetui


Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1908 Eksternu išlaikė brandos egzaminus Marijampolės gimnazijoje
1912 Baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą
1920 - 1922 Dėstė filosofijos istorijos kursą Aukštesniuosiuose kursuose, Kaune
1922 Tapo Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto profesoriumi
1925 Vyriausiasis ateitininkų vadas
1927 Paskelbtas ateitininkų garbės pirmininku
1935 Suteiktas filosofijos daktaro laipsnis

Biografija: 
1886 12 02 Gimė Runkių kaime, Marijampolės apskrityje
1916 – 1922 Kauno Saulės gimnazijos direktorius
1917 09 18 – 1917 09 22 Dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą
1918 02 16 Pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą
1919 03 12 – 1919 04 12 Vadovavo III Ministrų kabinetui
1931 Tapo Katalikų veikimo centro pirmuoju vicepirmininku
1934 – 1940 Lietuvos krikščionių darbininkų profesinės sąjungos pirmininkas
1940 Tarybų valdžios atleistas iš universiteto
1941 06 15 Tarybų valdžios ištremtas prie Uralo
 Buvo sušaudytas Sverdlovsko kalėjime

Visuomeninė veikla: 
Redagavo „Ateitį“, „Naująją vaidilutę“, „Lietuvos mokyklą“, „Kosmos“, „Logos“, „Soter“. Buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ viceredaktorius (1931–1940). Parašė originalių mokslo darbų kultūros, religijos, filosofijos temomis

1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla:

1901 Baigė Mintaujos gimnaziją
1907 Baigė Odesos universiteto teisės fakultetą

Biografija

1882 02 21 Gimė Dremblių kaime, Raseinių apskrityje
1905 12 04 – 1905 12 05 Dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje
1907 Lietuvos demokratų partijos (vėliau pasivadinusios socialistų liaudininkų partija) centro komiteto narys, sekretorius, pirmininkas
1907 – 1909 „Lietuvos ūkininko“ redaktorius
1909 – 1910 Lietuvos demokratų partijos sekretorius
1910 – 1912 „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ redaktorius
1915 – 1917 Ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis
1917 – 1918 Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pavaduotojas, pirmininkas
1918 – 1922 Socialistų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjas ir pirmininkas
1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui kartu eidamas ir Užsienio reikalų ministerijos valdytojo pareigas
1922 – 1936 Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas
1925 Tapo Lietuvos advokatų tarybos nariu
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ir Teisingumo ministras
1926 Pasirašė Lietuvos-TSRS nepuolimo sutartį
1927 Buvo Kauno savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko Kaune juriskonsultu, užsienio prekybų firmų atstovu Lietuvoje
1939 11 11 Mirė Kaune

Visuomeninė veikla

M.Sleževičius buvo išrinktas Steigiamojo, I, II, III Seimų atstovu. Buvo Konstitucijos rengimo komisijos narys. Kartu su Seimo delegacija, lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir siekė, kad šios valstybės pripažintų Lietuvą de jure. Bendradarbiavo „Varpe“, redagavo „Bendriją“. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių

1919 10 07 – 1920 06 19 Vadovavo V Ministrų kabinetui
1922 02 02 – 1923 02 23 Vadovavo VII Ministrų kabinetu
1923 02 23 – 1923 06 29 Vadovavo VIII Ministrų kabinetui
1923 06 29 – 1924 06 18 Vadovavo IX Ministrų kabinetu

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1902 Baigė Mintaujos gimnaziją
1908 – 1912 Lježe baigė kasybos inžinieriaus mokslus
1913 Įgijo elektros inžinieriaus diplomą
1934 – 1939 Klaipėdos prekybos instituto pirmasis rektorius

Biografija: 
1882 11 20 Gimė Zizonių kaime, Biržų rajone
1913 Serbijoje dirbo prancūzų bankų konsorciume
1919 Organizavo informacijos biurą Paryžiuje
1919 Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje nariu
1919 10 07 – 1920 06 19 Vadovavo V Ministrų kabinetui bei buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras
1920 06 19 – 1922 02 02 VI Kazio Griniaus Ministrų kabinete buvo finansų, prekybos bei pramonės ministras ir ėjo susisiekimo ministro pareigas
1922 02 02 – 1923 02 23 Vadovavo VII Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras
1923 02 23 – 1923 06 29 Vadovavo VIII Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras. Ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams
1923 06 29 – 1924 06 18 Vadovavo IX Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras. Ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams
1924 – 1927 Lietuvos valstybės atstovas Londone
1927 – 1928 Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas
1939 11 21 – 1940 06 17 XXI Antano Merkio Ministrų kabinete buvo finansų ministras
1940 Ėjo susisiekimo ministro pareigas
1946 Vokietijoje vadovavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto Vykdomajai tarybai
1967 07 24 Mirė Eks le Bene, Prancūzijoje

Kita veikla: 
Dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijos įvykiuose. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Vakarus“. Vienas Lietuvos valstiečių sąjungos kūrėjų. Buvo demokratų partijos narys. Įsteigė Klaipėdos statybos bendrovę lietuviams darbininkams pigiais butais aprūpinti. Yra parašęs mokslo darbų

1920 06 19 – 1922 02 02 Vadovavo VI Ministrų kabinetui
1926 06 07 – 1926 12 17 Lietuvos Respublikos Prezidentas

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1877 Baigė Marijampolės gimnaziją
1893 Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą

Biografija: 
1866 12 17 Gimė Selemos Būdos kaime, Marijampolės apskrityje
1892 Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas
1906 Vienas iš Lietuvos demokratų partijos programos autorių
1917 Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą
1919 Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę
1920 06 19 – 1922 02 02 Vadovavo VI Ministrų kabinetui
1922 – 1935 Vadovavo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriui
1926 06 07 – 1926 12 17 Lietuvos Respublikos prezidentas
1944 Su šeima pasitraukė į vakarus
1950 06 04 Mirė Čikagoje

Visuomeninė veikla: 
Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys Redagavo „Lietuvos ūkininko kalendorių“, „Ūkininką“, „Varpą“, „Sveikatą“, „Lietuvos žinias“, „Kovą su džiova“, „Pieno lašą“. Bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus Žiniose“. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido pirmuosius „Lietuvos Darbininko“ numerius. Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš užsienio kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį. Vertėsi laisvo gydytojo praktika. Dirbo Kauno savivaldybėje. Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų

1919 10 07 – 1920 06 19 Vadovavo V Ministrų kabinetui
1922 02 02 – 1923 02 23 Vadovavo VII Ministrų kabinetu
1923 02 23 – 1923 06 29 Vadovavo VIII Ministrų kabinetui
1923 06 29 – 1924 06 18 Vadovavo IX Ministrų kabinetu

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1902 Baigė Mintaujos gimnaziją
1908 – 1912 Lježe baigė kasybos inžinieriaus mokslus
1913 Įgijo elektros inžinieriaus diplomą
1934 – 1939 Klaipėdos prekybos instituto pirmasis rektorius

Biografija: 
1882 11 20 Gimė Zizonių kaime, Biržų rajone
1913 Serbijoje dirbo prancūzų bankų konsorciume
1919 Organizavo informacijos biurą Paryžiuje
1919 Buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje nariu
1919 10 07 – 1920 06 19 Vadovavo V Ministrų kabinetui bei buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras
1920 06 19 – 1922 02 02 VI Kazio Griniaus Ministrų kabinete buvo finansų, prekybos bei pramonės ministras ir ėjo susisiekimo ministro pareigas
1922 02 02 – 1923 02 23 Vadovavo VII Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras
1923 02 23 – 1923 06 29 Vadovavo VIII Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras. Ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams
1923 06 29 – 1924 06 18 Vadovavo IX Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras. Ėjo ministro be portfelio pareigas gudų reikalams
1924 – 1927 Lietuvos valstybės atstovas Londone
1927 – 1928 Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas
1939 11 21 – 1940 06 17 XXI Antano Merkio Ministrų kabinete buvo finansų ministras
1940 Ėjo susisiekimo ministro pareigas
1946 Vokietijoje vadovavo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto Vykdomajai tarybai
1967 07 24 Mirė Eks le Bene, Prancūzijoje

Kita veikla: 
Dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijos įvykiuose. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“. Redagavo „Vakarus“. Vienas Lietuvos valstiečių sąjungos kūrėjų. Buvo demokratų partijos narys. Įsteigė Klaipėdos statybos bendrovę lietuviams darbininkams pigiais butais aprūpinti. Yra parašęs mokslo darbų

1924 06 18 – 1925 02 04 Vadovavo X Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1900 Baigė Vilniaus II berniukų gimnaziją
1909 Baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą
1920 – 1921 Dėstė Aukštuosiuose kursuose
1922 – 1940 Lietuvos universiteto dėstytojas, docentas
1941 – 1944 Vilniaus universiteto ekstraordinarinis profesorius

Biografija: 
1880 05 13 Gimė Kurkliečių kaime, Rokiškio rajone
1915 Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto įgaliotinis Voroneže
1917 Tapo Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto nariu
1919 Vilniuje buvo suimtas ir penkis mėnesius kalintas
1923 06 29 – 1924 06 18 IX Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete buvo Teisingumo ministras
1924 06 18 – 1925 02 04 Vadovavo X Ministrų kabinetui, taip pat buvo Teisingumo ministras, o iki 1924 07 08 Vidaus reikalų ministerijos valdytojas
1925 02 04 – 1925 09 25 XI Vytauto Petrulio Ministrų kabinete buvo Teisingumo ministras
1927 – 1939 Katalikų veikimo centro pirmininkas
1928 – 1929 „Mūsų laikraščio“ atsakingasis redaktorius
1944 Pasitraukė į Vokietiją
1946 02 08 Mirė Bachmaninge, Austrijoje

Kita veikla: 
Vertėsi advokato praktika Zarasuose. Buvo Zarasų nuovados teisėjas, Teisingumo ministerijos kalėjimų departamento direktorius. Steigiamojo, vėliau I ir II Seimo narys. Taip pat buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovų

1925 02 04 – 1925 09 25 Vadovavo XI Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
Baigė Mintaujos gimnaziją Latvijoje.
Baigė Maskvos prekybos institutą

Biografija: 
1890 02 03 Gimė Kateliškių kaime, Biržų rajone
1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete buvo Finansų ministerijos valdytojas
1920 Organizavo Prekybos ir pramonės banko skyrių Klaipėdoje bei buvo jo direktorius
1922 02 02 – 1923 02 23 VII Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete Finansų, prekybos ir pramonės ministras nuo 1922 08 21
1923 02 23 – 1923 06 29 VIII Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete buvo Finansų, prekybos ir pramonės ministras
1923 06 29 – 1924 06 18 IX Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete buvo Finansų, prekybos ir pramonės ministras
1924 06 18 – 1925 02 04 X Antano Tumėno Ministrų kabinete buvo finansų ministras
1925 02 04 – 1925 09 25 Vadovavo XI Ministrų kabinetui ir kartu buvo Finansų ministras
1937 Vienas Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir direktorių
1940 07 11 Tarybų valdžios suimtas ir įkalintas Kauno kalėjime. Ištremtas iš Lietuvos
1942 01 01 Sušaudytas Uchtos apylinkėse, Rusijoje

Visuomeninė veikla: 
Buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų. Lietuvos II Seimo atstovas, o nuo 1925 m. jo prezidiumo pirmininkas. 1919 metais jis įsteigė ir devynis mėnesius redagavo nepartinį kultūros ir politikos laikraštį „Tauta“. Jis vertino ir rėmė meną, literatūros žurnalų „Pradai ir žygiai“, „Gairės“, „Barai“ leidimą

1925 09 25 – 1926 06 15 Vadovavo XII Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1911 Baigė Liepojos gimnaziją
1911 Įstojo į Ženevos universiteto medicinos fakultetą
1912 – 1914 Studijavo mediciną Tartu universitete
1914 Priimtas į Žemaičių kunigų seminariją Kaune
1920 Išvyko studijuoti į Fribūro Universitetą
1921 Fribūro universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją
1922 Tapo Lietuvos universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto docentu

Biografija: 
1890 10 20 Gimė Liepojoje
1910 Tapo Lietuvių krikščionių demokratų partijos nariu
1919 Laikraščio „Lietuva“ vyriausias redaktorius
1922 Tapo Pavasarininkų sąjungos pirmininku, rėmė žygininkus
1923 06 29 – 1924 06 18 IX Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete buvo švietimo ministras
1924 06 18 – 1925 02 04 X Antano Tumėno Ministrų kabinete buvo švietimo ministras
1923 – 1925 Seimo pirmininkas
1925 09 25 – 1926 06 15 Vadovavo XII Ministrų kabinetui ir kartu buvo krašto apsaugos ministras. Nuo 1926 04 21 perėmė ir užsienio reikalų ministro pareigas
1926 – 1940 Lietuvių krikščionių demokratų pirmininkas
1926 12 17 – 1929 12 23 XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete buvo švietimo ministras iki 1927 05 03
1926 – 1939 Faktiškasis „Ryto“ laikraščio redaktorius
1939 03 28 – 1939 11 21 XX Jono Černiaus Ministrų kabinete švietimo ministras
1940 07 11 Tarybų valdžios ištremtas į Sibirą
1956 Grįžo į Lietuvą
1971 10 18 Mirė Kaune

Visuomeninė veikla: 
Dirbo „Viltyje“. Redagavo „Ateitį“. Išvertė į lietuvių kalbą popiežiaus enciklikų. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, padėjo steigti Kauno savivaldybę. 1919 m. buvo Spaudos biuro vedėjas. Prisidėjo, kad būtų įkurta Lietuvos katalikų bažnytinė provincija

1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla:

1901 Baigė Mintaujos gimnaziją
1907 Baigė Odesos universiteto teisės fakultetą

Biografija

1882 02 21 Gimė Dremblių kaime, Raseinių apskrityje
1905 12 04 – 1905 12 05 Dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje
1907 Lietuvos demokratų partijos (vėliau pasivadinusios socialistų liaudininkų partija) centro komiteto narys, sekretorius, pirmininkas
1907 – 1909 „Lietuvos ūkininko“ redaktorius
1909 – 1910 Lietuvos demokratų partijos sekretorius
1910 – 1912 „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ redaktorius
1915 – 1917 Ypatingasis Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto įgaliotinis
1917 – 1918 Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pavaduotojas, pirmininkas
1918 – 1922 Socialistų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjas ir pirmininkas
1918 12 26 – 1919 03 12 Vadovavo II Ministrų kabinetui
1919 04 12 – 1919 10 07 Vadovavo IV Ministrų kabinetui kartu eidamas ir Užsienio reikalų ministerijos valdytojo pareigas
1922 – 1936 Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas
1925 Tapo Lietuvos advokatų tarybos nariu
1926 06 15 – 1926 12 17 Vadovavo XIII Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ir Teisingumo ministras
1926 Pasirašė Lietuvos-TSRS nepuolimo sutartį
1927 Buvo Kauno savivaldybės, Tarptautinio banko, Kredito banko Kaune juriskonsultu, užsienio prekybų firmų atstovu Lietuvoje
1939 11 11 Mirė Kaune

Visuomeninė veikla

M.Sleževičius buvo išrinktas Steigiamojo, I, II, III Seimų atstovu. Buvo Konstitucijos rengimo komisijos narys. Kartu su Seimo delegacija, lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir siekė, kad šios valstybės pripažintų Lietuvą de jure. Bendradarbiavo „Varpe“, redagavo „Bendriją“. Išvertė į lietuvių kalbą dramos kūrinių

1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui
1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetu

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1896 Baigė apskrities mokyklą
1904 Aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją
1909 Baigė Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą
1910 Išlaikė magistro egzaminus
1911 Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį
1914 – 1915 Stažuotės Italijoje ir Švedijoje
1916 – 1917 Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius
1920 Dėstė Aukštuosiuose kursuose
1922 – 1926 Lietuvos universiteto profesorius

Biografija: 
1883 04 16 Gimė Dysnos kaime, Ignalinos rajone
1916 Vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos įkūrėjų
1917 Dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve
1918 Ukrainos Rados veikėjas, atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos
1918 Pabaigoje grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Valstybės tarybą
1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras
1918 12 26 – 1919 03 12 II Mykolo Šleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 10 07 – 1920 06 19 V Ernesto Galvanausko ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras
1919 01 18 – 1920 01 21 Lietuvos delegacijos vadovas Versalio taikos konferencijoje. Išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos
1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras
1928 11 22 Laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas
1934 06 07 – 1934 06 08 Vienas iš nepavykusio karinio pučo organizatorių, Pučui pasibaigus įkalintas
1938 Amnestuotas, ištremtas į užsienį
1940 Grįžo į Lietuvą. Tarybų valdžios suimtas, ištremtas
1942 05 16 Mirė Maskvos Butyrkų kalėjime

Visuomeninė veikla: 
Yra parašęs nemažai mokslo darbų socialinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, politinių straipsnių. Kai kurie jo darbai buvo vertinami prieštaringai, netgi uždrausti

1929 09 23 – 1934 06 12 Vadovavo XV Ministrų kabinetui
1934 06 12 – 1935 09 06 Vadovavo XVI Ministrų kabinetui
1935 09 06 – 1938 03 24 Vadovavo XVII Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1902 Baigė Liepojos gimnaziją. Vėliau vienerius metus mokėsi Varšuvos universiteto medicinos fakultete
1908 Baigė Rygos politechnikos instituto agronomijos fakultetą

Biografija: 
1882 04 09 Gimė Ilgalaukių kaime, Rokiškio apskrityje
1917 Dirbo Voronežo švietimo komisijoje
1918 Dirbo Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje
1918 11 11 – 1918 12 26 I Augustino Voldemaro Ministrų kabinete buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras
1918 12 26 – 1919 03 12 II Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras
1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Šleževičiaus Ministrų kabinete buvo Švietimo ministras bei Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas
1919 10 07 – 1920 06 19 V Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete buvo Švietimo ministras bei Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas
1923 Drauge su kolegomis suorganizavo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungą „Lietūkis“
1925 Įkūrė „Maisto“ akcinę bendrovę
1926 Įkūrė „Pienocentrą“
1926 12 17 – 1929 09 23 XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete nuo 1927 05 03 buvo Finansų ministras
1929 09 23 – 1934 06 12 Vadovavo XV Ministrų kabinetui, taip pat buvo Finansų ministras, o iki 1929 11 08 laikinai ėjo Užsienio reikalų ministro pareigas
1931 – 1938 Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas
1934 06 12 – 1935 09 06 Vadovavo XVI Ministrų kabinetui ir buvo Finansų ministras
1935 09 06 – 1938 03 24 Vadovavo XVII Ministrų kabinetui ir buvo Finansų ministras
1938 03 24 – 1938 12 05 XVIII Vlado Mirono Ministrų kabinete iki 1938 10 01 buvo Žemės ūkio ministras
1939 09 30 Mirė Kaune

Kita veikla: 
Dirbo Kauno, Raseinių, Šiaulių apskričių žemėtvarkos komisijose. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, buvo vienas „Juokdario“ redaktorių. Dvejus metus mokytojavo Rygoje

1938 03 24 – 1938 12 05 Vadovavo XVIII ministrų kabinetui
1938 12 05 – 1939 03 28 Vadovavo XIX ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
1901 Baigė Vilniaus kunigų seminariją
1904 Baigė Peterburgo dvasinę akademiją, kur įgijo teologijos magistro laipsnį

Biografija: 
1880 06 22 Gimė Kuodiškių kaime, Rokiškio apskrityje
1911 „Aušros“ leidėjas
1917 09 18 – 1987 09 22 Dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos vicepirmininkas
1918 02 16 Pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą
1924 Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime V. Mironas buvo išrinktas Vyriausios valdybos nariu
1926 Išrinktas į III Seimą. Dalyvavo Seimo posėdžiuose, o pertraukų tarp sesijų metu kunigavo Dauguose (Alytaus r.)
1927 Paleidus Seimą, paskirtas Švietimo ministerijos tikybos reikalų referentu
1929 – 1938 Vyriausiasis kariuomenės kapelionas bei Šv. Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius
1930 Vienas Lietuvių tautininkų fondo steigėjų
1934 Tapo Kauno miesto tarybos nariu
1938 03 24 – 1938 12 05 Vadovavo XVIII ministrų kabinetui
1938 12 05 – 1939 03 28 Vadovavo XIX ministrų kabinetui, o nuo 1938 10 01 ėjo Žemės ūkio ministro pareigas
1939 Tapo Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausiuoju valdybos pirmininku
1945 – 1947 Klebonas Vilniuje
1947 Atsisakė bendradarbiauti su KGB ir buvo nuteistas 7 metams kalėjimo
1953 02 17 Mirė nuo insulto Vladimire, Rusijoje

Visuomeninė veikla: 
Buvo Lietuvos mokslo draugijos narys, Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Lietuvių tautininkų sąjungos mecenatas, valdybos vicepirmininkas. „Pažangos“ akcinės bendrovės pirmininkas, „Jaunosios Lietuvos“ garbės teismo pirmininkas. Dirbo Privačių Vilniaus mokyklų kapelionu. Į lietuvių kalbą išvertė tikybos vadovėlių

1939 03 28 – 1939 11 21 Vadovavo XX Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
Baigė Panevėžio gimnaziją
1920 Baigė inžinerijos karininkų kursus Kaune
1925 Baigė Aukštųjų karininkų kursų Elektrotechnikos skyrių
1929 Baigė Briuselio aukštąją karo inžinerijos mokyklą, gavo karo inžinieriaus diplomą
1932 Baigė Paryžiaus karo akademiją

Biografija: 
1898 01 06 Gimė Kupiškyje
1919 Stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo mūšiuose pėstininkų pulke, vėliau inžinieriniuose daliniuose. Tarnavo Karo technikos štabe
1934 Gavo pulkininko laipsnį
1935 – 1939 Kariuomenės štabo viršininkas
1937 Gavo brigados generolo laipsnį
1939 03 28 – 1939 11 21 Vadovavo XX Ministrų kabinetui
1939 – 1940 Buvo VI divizijos vadas
1940 – 1941 Raudonosios Armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso štabo viršininkas
1940 Gavo generolo majoro laipsnį
1941 – 1944 Kupiškio malūno direktorius
1944 Pasitraukė į vakarus
1948 Apsigyveno JAV
1977 07 03 Mirė Los Andžele, JAV

Kita veikla: 
Buvo Kauno karo mokyklos viršininkas. Dėstė Aukštesniuosiuose generalinio štabo kursuose. Dirbo inžinieriumi „General Motors“ kompanijoje

1939 11 21 – 1940 06 17 Vadovavo XXI Ministrų kabinetui

Išsilavinimas ir mokslinė veikla: 
Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją
Studijavo teisę Tartu universitete
1918 Baigė Kijevo universiteto teisės fakultetą

Biografija: 
1887 02 01 Gimė Bajorų kaime, Rokiškio apskrityje
1919 – 1922 Savanoris Lietuvos kariuomenėje, jos juridinio skyriaus vedėjas
1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministerijos valdytojas arba faktiškasis ministras
1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras iki 1919 08 21
1926 12 17 – 1929 09 23 XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras iki 1927 08 09
1927 – 1932 Klaipėdos gubernatorius
1933 – 1939 Kauno burmistras
1934 – 1939 Miestų sąjungos pirmininkas
1936 – 1940 Seimo narys
1939 Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus kraštui
1939 11 21 – 1940 06 17 Vadovavo XXI Ministrų kabinetui
1940 06 15 – 1940 06 17 Prezidentui Antanui Smetonai palikus Lietuvą, ėjo prezidento pareigas
1940 Ištremtas į Saratovą
1954 Paleistas be teisės grįžti į Lietuvą
1955 03 05 Mirė Malenkuose, netoli Vladimiro, Rusijoje

Kita veikla: 
Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-06-19